1.
2.
3.
2011 m. gegužės 30 d., pirmadienis
Skylė stalviršyje
Kartą viena forumietė rašė apie stebuklingą skylę stalviršyje. Pamenu, tąkart pagalvojau, kad man nepriimtina skylė, po kuria slėpsis maisto atliekos. Vėliau apsisprendžiau, kad tai daiktas, kurio man labai reikia. Paprašiau savo Buratino. Aptarėme smulkmenas ir ne už ilgo vyras ėmėsi darbo.
1.
2.
3.
1.
2.
3.
2011 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis
2011 m. balandžio 19 d., antradienis
Kompostavimas
apie komposta
http://supermama.com/forumas/lofiversion/index.php/t120408-50.html
Iš atrinktų bio-atliekų galima pagaminti geros kokybės kompostą. Tačiau surasti rinką šiam produktui gali būti problematiška, ypač jei tikimasi, kad klientai galės mokėti už tai. Jei bus surasta, kur panaudoti šį produktą - ne į sąvartyną, gali būti naudinga gaminti kompostą iš žaliųjų atliekų, nes tai sumažina biodegraduojamų atliekų bendrą kiekį, kurų reikalinga šalinti sąvartyne.
Yra dvi žaliųjų atliekų kompostavimo galimybės:
1. Atviri volai - kai atliekos sudedamos į krūvas, kurios pastoviai maišomos, kad būtų užtikrintas vienodas vėdinimas.
2. Sistemos patalpoje - kai atliekos kompostuojamos konkrečiame tunelyje arba sraigto pagalba stumiamos per metalinį vamzdį su tolygia aeracija. Šis procesas brangesnis nei volai, bet padeda išvengti kvapo problemos ir labiau tinkamas tankiai gyvenamose patalpose.
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.
KĄ KOMPOSTUOTI
Galima kompostuoti daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas, lapus, smulkias šakas.
Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama.
Negalima kompostuoti skerdienos atliekų, mėsos ir žuvies gabaliukų, virtų daržovių. Šios atliekos privilioja žiurkes ir skleidžia nemalonų kvapą.
KADA PRADĖTI KOMPOSTUOTI
Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
KUR KOMPOSTUOTI
Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.
Kompostuoti rekomenduojama:
ant žemės paruoštoje vietoje,
specialiuose konteineriuose.
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m su 50 cm tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais - antra, trečiais - trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos,greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.
KAIP KOMPOSTUOTI
Temperatūra ir vėdinimas
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Per aukšta temperatūra
Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, reikia kompostą laistyti arba maišyti (vartyti).
Per žema temperatūra
Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.
Drėgmė
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Komposto vartymas
Temperatūra pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų. Subrendęs kompostas yra birus, tamsios, beveik juodos, spalvos ir kvepia miško žeme.
Papildomas tręšimas
Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.
Sijojimas
Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm.), kad atsiskirtų šakutės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
Panaudojimas
Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti.
Apsauga nuo kenkėjų ir infekcijos
Siekiant apsaugoti kompostą nuo infekcijos, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpūvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami braškes, bulves, pupas ir žirnius.
KOMPOSTO KONTEINERIO KONSTRAVIMAS
Konteinerį lengva sukonstruoti iš vielos tinklo ar iš medienos. Vielos tinklas turi būti 90 cm aukščio, kampuose pritvirtintas prie sunkių strypų ar kampuočių. Konstruojant medinį konteinerį, reikėtų laikytis šių patarimų:
Patogiau įrengti dviejų dalių konteinerį. Viename iš jų subrendęs kompostas gali būti naudojamas ir tuo pat metu antrajame kaupiamos medžiagos naujam kompostui.
Priekinės konteinerio sienelės turėtų būti pakeliamos ir turėtų laisvai slankioti įpjovomis aukštyn žemyn. Taip konteinerį įrengus, susislėgusį kompostą lengviau vartyti ar išimti.
Konteinerį geriau konstruoti iš specialiai paruoštos puvimui atsparios medienos. Ruošiant medieną, išgręžti reikiamas skyles, kad surenkant konteinerį netrūkinėtų mediena.
Surenkant konteinerį, tarp lentų išlaikyti 29 mm tarpus. Toks atstumas užtikrina deguonies patekimą į kompostą. Norint tokį tarpą išlaikyti, reikia priekinėje slankiojamojoje sienelėje, prie kiekvienos lentos galų apatinės dalies pritvirtinti po stačiakampį blokelį. Tada deguonis pateks ir per priekinę sienelę.
Kad deguonis patektų ir iš apačios, konteinerio apačioje plytas sudėti statmenai.
Tačiau ne visas atliekas, susidarančias namuose, būtina mesti į konteinerius. Sodų, parkų, kai kurias maisto, žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekas galima kompostuoti. Tai dar vienas būdas kaip galima perdirbti atliekas ir net pasigaminti geros kokybės trąšą.
Išrautas piktžoles, nupjautą žolę, medžio pelenus, augalinio maisto atliekas (bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas, kopūstų lapus, arbatžoles, kavos tirščius), smulkintus kiaušinių lukštus, laikraštinį popierių, pjuvenas, šiaudus, paukščių, galvijų ir arklių mėšlą, susmulkintas nugenėtų vaismedžių ir vaiskrūmių šakas, sugrėbtus lapus, kalkes. Galima pagraibyti iš kūdros dugno dumblo – jis puikiai tinka komposto kokybei pagerinti.
Pastaba. Nors aukštoje temperatūroje žūva piktžolių sėklos ir ligų sukėlėjai, rizikuoti neverta. Sergančius augalus sudeginkite, o piktžoles raukite, kol nesubrendusios sėklos.
Ko negalima mesti?
Ligų pažeistų augalų, šlako, kaulų, gyvulinės kilmės atliekų, storų šakų, piktžolių sėklų, katinų ir šunų išmatų, ąžuolo lapų (jie labai lėtai yra) ir visko, kas nepūva. Nepatartina mesti ir daug obuolių krituolių, pušų spyglių ir šakų – kompostas bus pernelyg rūgštus. Nedėkite duonos gaminių. Pirkite jos tiek, kad neliktų. Jei jau taip atsitiko, sušerkite naminiams gyvūnams ar laukiniams žvėreliams.
Geras patarimas
Pavasarį kompostą palaistykite vaistažolių raugu. Į plastikinį kibirą pridėkite smulkiai kapotų dilgėlių, vaistinės ramunėlės, ąžuolo žievės, pienių (be sėklų), šalpusnių, kraujažolių, česnakų. Užpilkite iki viršaus vandeniu ir palaikykite vėsioje vietoje tris paras.
Komposto krūvoje padarykite kuo gilesnius urvus ir į juos išpilstykite skystį. Tai atlikus, suaktyvėja sliekų veikla. Šios kirmėlės gamina biohumusą, todėl pagerėja komposto kokybė. Po tokios invazijos dešimtis kartų padaugėja mikroorganizmų, skatinančių biologinius procesus, sumažėja pelėsio ir ligų sukėlėjų. Kompostas, palaistytas biologiniais antpilais, yra ne tik vertinga dirvožemio trąša, bet ir gydomoji medžiaga.
Kompostavimo privalumai
• Yra kur mesti augalinio maisto atliekas.
• Nereikia sukti galvos, kur dėti nušienautą vejos žolę, nugenėtas šakas, išrautas piktžoles ir sugrėbtus lapus.
• Pagerėja smėlingos dirvos struktūra. Ji geriau pasisavina drėgmę, sulaiko naudingas maisto medžiagas.
• Pagerėja molingos dirvos laidumas vandeniui, drenavimas.
• Pagerėjus dirvos struktūrai, ją lengviau įdirbti.
• Kompostu praturtinta dirva derlingesnė.
• Kompostinė žemė tinka mulčiuoti.
• Kompostas – nepamainoma daigams ruošiamo žemės mišinio sudedamoji dalis.
• Kompostas – tinkamas priedas žemės mišiniams, į kuriuos ketinama sodinti kambarinius ir balkoninius augalus.
• Užauga sveikesni, ligoms atsparesni augalai.
Problemos ir jų sprendimai
Problema. Į komposto dėžę kraunama nupjautos vejos žolė po metų virto slidžia ir dvokia mase.
Sprendimas. Taip atsitiko todėl, kad atliekos nebuvo sluoksniuojamos. Vien žolės nepakanka. Susidariusią masę galima įterpti į dirvą.
Problema. Komposto krūva nesusmenga, atrodo lygiai taip pat kaip prieš pusmetį.
Sprendimas. Spėjama, kad kompostas neįkaito iki tokio laipsnio, kad prasidėtų puvimo procesas. Reikia patikrinti, ar ne per dideli vėjai pučia iš šonų. Jei įtarimai pasitvirtins, apkalkite juos fanera, kad sumažėtų ventiliacija. Užmeskite medžiagų, kuriose yra azoto: nupjautos žolės, dilgėlių. Jos padės sėkmingiau darbuotis bakterijoms. Užberkite žemių, pagelbėtų ir mėšlas. Įsitikinkite, kad komposto krūva tikrai apdengta.
Problema. Komposto krūva skleidžia stiprų, nemalonų kvapą.
Sprendimas. Bręstantis kompostas turi specifinį kvapą, bet stipriai dvokti neturėtų. Jei taip yra, jis per drėgnas ir suslėgtas, vyksta rūgimo procesas. Perkratykite kompostą šakėmis, užmeskite kalkių, įterpkite sausų lapų. Įsitikinkite, kad dangtis nepraleidžia lietaus vandens.
Problema. Kompostas vilioja įvairius gyvius: šliužus, peles, varles, museles.
Sprendimas. Pastebėtus šliužus reikia surinkti. Varlės jokios žalos nepadarys. Nuo atliekomis smaguriauti apsilankančių pelių kompostą apsaugoti sunkiau. Gal padėtų raina katytė?..
Nemeskite į kompostą pieno produktų, riebalų, gyvulinės kilmės atliekų – sumažės musių. Nepamirškite ir dangčio. Jeigu komposto krūvoje knibžda sliekų, paplokite delnais. Tai ženklas, kad kompostas bus labai kokybiškas!
Problema. Ant komposto krūvos dygsta piktžolės.
Sprendimas. Nemeskite nužydėjusių ir sėklas brandinančių piktžolių. Jas išraukite jaunas. Uždenkite kompostą dangčiu, kad vėjas neprineštų piktžolių sėklų.
Kompostas – augalinių atliekų puvimo produktas. Tik neužtenka bet kokias šiukšles suversti į krūvą ir laukti. Tokiu atveju krūva ir liks dvokiančia šiukšlių krūva.
Buities atliekos :
Vaisių ir daržovių gabaliukai
Vaisių ir daržovių žievės
Kiaušinių lukštai
Arbatos pakeliai
Kavos tirščiai bei jų filtrai
Medžio pelenai ir anglys
Kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius,kiaušinių dėklai
Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai
Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų. Nekaskite duobės, nes joje stovės vanduo, neprieis oras - augalų organinės atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks. Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotelį tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus. Mažuose sklypeliuose, kai komposto krūvos neįmanoma paslėpti, tinka medinės arba plastikinės kompostinės. Medinę kompostinę be dugno nesunku pasigaminti patiems.
Kompostuoti rekomenduojama:
ant žemės paruoštoje vietoje (1 pav.)
specialiuose konteineriuose (2 pav.)
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m, su 50 cm tarpais). Pirmaisiais metais ruošiama viena rūva, antrais - antra, trečiais - trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
http://supermama.com/forumas/lofiversion/index.php/t120408-50.html
Kompostavimas
Iš atrinktų bio-atliekų galima pagaminti geros kokybės kompostą. Tačiau surasti rinką šiam produktui gali būti problematiška, ypač jei tikimasi, kad klientai galės mokėti už tai. Jei bus surasta, kur panaudoti šį produktą - ne į sąvartyną, gali būti naudinga gaminti kompostą iš žaliųjų atliekų, nes tai sumažina biodegraduojamų atliekų bendrą kiekį, kurų reikalinga šalinti sąvartyne.
Yra dvi žaliųjų atliekų kompostavimo galimybės:
1. Atviri volai - kai atliekos sudedamos į krūvas, kurios pastoviai maišomos, kad būtų užtikrintas vienodas vėdinimas.
2. Sistemos patalpoje - kai atliekos kompostuojamos konkrečiame tunelyje arba sraigto pagalba stumiamos per metalinį vamzdį su tolygia aeracija. Šis procesas brangesnis nei volai, bet padeda išvengti kvapo problemos ir labiau tinkamas tankiai gyvenamose patalpose.
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.
KĄ KOMPOSTUOTI
Galima kompostuoti daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas, lapus, smulkias šakas.
Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama.
Negalima kompostuoti skerdienos atliekų, mėsos ir žuvies gabaliukų, virtų daržovių. Šios atliekos privilioja žiurkes ir skleidžia nemalonų kvapą.
KADA PRADĖTI KOMPOSTUOTI
Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
KUR KOMPOSTUOTI
Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.
Kompostuoti rekomenduojama:
ant žemės paruoštoje vietoje,
specialiuose konteineriuose.
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m su 50 cm tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais - antra, trečiais - trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos,greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.
KAIP KOMPOSTUOTI
Temperatūra ir vėdinimas
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Per aukšta temperatūra
Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, reikia kompostą laistyti arba maišyti (vartyti).
Per žema temperatūra
Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.
Drėgmė
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Komposto vartymas
Temperatūra pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų. Subrendęs kompostas yra birus, tamsios, beveik juodos, spalvos ir kvepia miško žeme.
Papildomas tręšimas
Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.
Sijojimas
Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm.), kad atsiskirtų šakutės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
Panaudojimas
Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti.
Apsauga nuo kenkėjų ir infekcijos
Siekiant apsaugoti kompostą nuo infekcijos, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpūvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami braškes, bulves, pupas ir žirnius.
KOMPOSTO KONTEINERIO KONSTRAVIMAS
Konteinerį lengva sukonstruoti iš vielos tinklo ar iš medienos. Vielos tinklas turi būti 90 cm aukščio, kampuose pritvirtintas prie sunkių strypų ar kampuočių. Konstruojant medinį konteinerį, reikėtų laikytis šių patarimų:
Patogiau įrengti dviejų dalių konteinerį. Viename iš jų subrendęs kompostas gali būti naudojamas ir tuo pat metu antrajame kaupiamos medžiagos naujam kompostui.
Priekinės konteinerio sienelės turėtų būti pakeliamos ir turėtų laisvai slankioti įpjovomis aukštyn žemyn. Taip konteinerį įrengus, susislėgusį kompostą lengviau vartyti ar išimti.
Konteinerį geriau konstruoti iš specialiai paruoštos puvimui atsparios medienos. Ruošiant medieną, išgręžti reikiamas skyles, kad surenkant konteinerį netrūkinėtų mediena.
Surenkant konteinerį, tarp lentų išlaikyti 29 mm tarpus. Toks atstumas užtikrina deguonies patekimą į kompostą. Norint tokį tarpą išlaikyti, reikia priekinėje slankiojamojoje sienelėje, prie kiekvienos lentos galų apatinės dalies pritvirtinti po stačiakampį blokelį. Tada deguonis pateks ir per priekinę sienelę.
Kad deguonis patektų ir iš apačios, konteinerio apačioje plytas sudėti statmenai.
Tačiau ne visas atliekas, susidarančias namuose, būtina mesti į konteinerius. Sodų, parkų, kai kurias maisto, žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekas galima kompostuoti. Tai dar vienas būdas kaip galima perdirbti atliekas ir net pasigaminti geros kokybės trąšą.
Ką mesti į komposto dėžę?
Danguolė Stundžaitė, Žurnalas "Sodo spalvos"
2009 liepos mėn. 24 d. 01:00Danguolė Stundžaitė, Žurnalas "Sodo spalvos"
Išrautas piktžoles, nupjautą žolę, medžio pelenus, augalinio maisto atliekas (bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas, kopūstų lapus, arbatžoles, kavos tirščius), smulkintus kiaušinių lukštus, laikraštinį popierių, pjuvenas, šiaudus, paukščių, galvijų ir arklių mėšlą, susmulkintas nugenėtų vaismedžių ir vaiskrūmių šakas, sugrėbtus lapus, kalkes. Galima pagraibyti iš kūdros dugno dumblo – jis puikiai tinka komposto kokybei pagerinti.
Pastaba. Nors aukštoje temperatūroje žūva piktžolių sėklos ir ligų sukėlėjai, rizikuoti neverta. Sergančius augalus sudeginkite, o piktžoles raukite, kol nesubrendusios sėklos.
Ko negalima mesti?
Ligų pažeistų augalų, šlako, kaulų, gyvulinės kilmės atliekų, storų šakų, piktžolių sėklų, katinų ir šunų išmatų, ąžuolo lapų (jie labai lėtai yra) ir visko, kas nepūva. Nepatartina mesti ir daug obuolių krituolių, pušų spyglių ir šakų – kompostas bus pernelyg rūgštus. Nedėkite duonos gaminių. Pirkite jos tiek, kad neliktų. Jei jau taip atsitiko, sušerkite naminiams gyvūnams ar laukiniams žvėreliams.
Geras patarimas
Pavasarį kompostą palaistykite vaistažolių raugu. Į plastikinį kibirą pridėkite smulkiai kapotų dilgėlių, vaistinės ramunėlės, ąžuolo žievės, pienių (be sėklų), šalpusnių, kraujažolių, česnakų. Užpilkite iki viršaus vandeniu ir palaikykite vėsioje vietoje tris paras.
Komposto krūvoje padarykite kuo gilesnius urvus ir į juos išpilstykite skystį. Tai atlikus, suaktyvėja sliekų veikla. Šios kirmėlės gamina biohumusą, todėl pagerėja komposto kokybė. Po tokios invazijos dešimtis kartų padaugėja mikroorganizmų, skatinančių biologinius procesus, sumažėja pelėsio ir ligų sukėlėjų. Kompostas, palaistytas biologiniais antpilais, yra ne tik vertinga dirvožemio trąša, bet ir gydomoji medžiaga.
Kompostavimo privalumai
• Yra kur mesti augalinio maisto atliekas.
• Nereikia sukti galvos, kur dėti nušienautą vejos žolę, nugenėtas šakas, išrautas piktžoles ir sugrėbtus lapus.
• Pagerėja smėlingos dirvos struktūra. Ji geriau pasisavina drėgmę, sulaiko naudingas maisto medžiagas.
• Pagerėja molingos dirvos laidumas vandeniui, drenavimas.
• Pagerėjus dirvos struktūrai, ją lengviau įdirbti.
• Kompostu praturtinta dirva derlingesnė.
• Kompostinė žemė tinka mulčiuoti.
• Kompostas – nepamainoma daigams ruošiamo žemės mišinio sudedamoji dalis.
• Kompostas – tinkamas priedas žemės mišiniams, į kuriuos ketinama sodinti kambarinius ir balkoninius augalus.
• Užauga sveikesni, ligoms atsparesni augalai.
Problemos ir jų sprendimai
Problema. Į komposto dėžę kraunama nupjautos vejos žolė po metų virto slidžia ir dvokia mase.
Sprendimas. Taip atsitiko todėl, kad atliekos nebuvo sluoksniuojamos. Vien žolės nepakanka. Susidariusią masę galima įterpti į dirvą.
Problema. Komposto krūva nesusmenga, atrodo lygiai taip pat kaip prieš pusmetį.
Sprendimas. Spėjama, kad kompostas neįkaito iki tokio laipsnio, kad prasidėtų puvimo procesas. Reikia patikrinti, ar ne per dideli vėjai pučia iš šonų. Jei įtarimai pasitvirtins, apkalkite juos fanera, kad sumažėtų ventiliacija. Užmeskite medžiagų, kuriose yra azoto: nupjautos žolės, dilgėlių. Jos padės sėkmingiau darbuotis bakterijoms. Užberkite žemių, pagelbėtų ir mėšlas. Įsitikinkite, kad komposto krūva tikrai apdengta.
Problema. Komposto krūva skleidžia stiprų, nemalonų kvapą.
Sprendimas. Bręstantis kompostas turi specifinį kvapą, bet stipriai dvokti neturėtų. Jei taip yra, jis per drėgnas ir suslėgtas, vyksta rūgimo procesas. Perkratykite kompostą šakėmis, užmeskite kalkių, įterpkite sausų lapų. Įsitikinkite, kad dangtis nepraleidžia lietaus vandens.
Problema. Kompostas vilioja įvairius gyvius: šliužus, peles, varles, museles.
Sprendimas. Pastebėtus šliužus reikia surinkti. Varlės jokios žalos nepadarys. Nuo atliekomis smaguriauti apsilankančių pelių kompostą apsaugoti sunkiau. Gal padėtų raina katytė?..
Nemeskite į kompostą pieno produktų, riebalų, gyvulinės kilmės atliekų – sumažės musių. Nepamirškite ir dangčio. Jeigu komposto krūvoje knibžda sliekų, paplokite delnais. Tai ženklas, kad kompostas bus labai kokybiškas!
Problema. Ant komposto krūvos dygsta piktžolės.
Sprendimas. Nemeskite nužydėjusių ir sėklas brandinančių piktžolių. Jas išraukite jaunas. Uždenkite kompostą dangčiu, kad vėjas neprineštų piktžolių sėklų.
Kompostas – augalinių atliekų puvimo produktas. Tik neužtenka bet kokias šiukšles suversti į krūvą ir laukti. Tokiu atveju krūva ir liks dvokiančia šiukšlių krūva.
Tapkite komposto režisieriumi
Danguolė Stundžaitė, Žurnalas "Sodo spalvos"
2009 liepos mėn. 23 d. 11:41
2009 liepos mėn. 23 d. 11:41
Pjaunate veją, skutate bulves, liejate gailias ašaras, lupdami svogūnus, graužiate obuolius, skaitote laikraščius, genite gyvatvorę... Sutikite – po šios veiklos lieka kalnas šalutinių produktų. Kur jie keliauja? Į šiukšlių dėžę, o paskui oriai darda šunkeliais į paskutinę kelionę – į sąvartyną? Gal vis dėlto šios atliekos galėtų būti naudingos, prisikelti naujam gyvenimui, pabuvojusios komposto krūvoje?
Ką žino mažytė bakterija?
O!.. Jei mažulytė bakterija galėtų papasakoti, kas ten vyksta, pamanytumėte, kad su Jumis kalba siaubo filmo herojus. Nežmoniškas karštis, dvokas, besiveržiančios nuodingos dujos, gaivaus oro gūsis ir vėl vandens pliūpsnis, ant galvos byrančios vištų išmatos, dilgėlės, bjauriukai šimtakojai, besočiai rajūnai sliekai, čiaudulį keliančios kalkės.
O ką ir kalbėti apie nuožmų šeimininką, nuolat besitaikantį šakėmis persmeigti tik ką pradėtą skaityti vakarykštį laikraštį ir niekais paverčiantį nusistovėjusią tvarką. Bet viskas, anot mažulytės bakterijos, baigiasi gerai, kaip ir daugelyje panašaus pobūdžio filmų. Tamsų birų „auksą“ šeimininkas meiliai vadina kompostu ir į jį šypsodamasis sodina gėles.
Komposto krūvoje vyksta biologiniai procesai, puvimas, nes joje aktyviai dirba mikroorganizmai. Šiems reikia šilumos, drėgmės, deguonies ir maisto. Veiklos padarinys – birus, tamsus organinių medžiagų mišinys, vadinamas kompostu.
Komposto dėžė
Pačia paprasčiausia komposto dėže gali tapti didelė statinė be dugno (ne mažesnio kaip 1 m skersmens). Ji gali būti medinė, plastikinė, metalinė. Šonuose būtina pradurti skyles, kad į vidų patektų oro. Viršų reikia uždengti dangčiu, o kad jo nenuskraidintų vėjas – prispausti plytgaliu ar akmeniu.
Įsitikinkite, kad kompostą be didelio vargo galėsite perkratyti šakėmis. Gerai, kai dangtį lengva nuimti, o viena iš kvadratinės dėžės sienų nuimama arba nesunkiai išardoma iš apačios.
Patogiau susikalti medinę stačiakampę dėžę, kurios vieną sieną nesunku išardyti. Ji taip pat turi būti be dugno, bet su dangčiu. Šiai dėžei tiks senos, naudotos lentos. Tarp jų palikite tarpus. Dėžės tūris turi būti ne mažesnis kaip 1 m3. Tik tokiu atveju turinys pakankamai įkais, žus piktžolių sėklos ir ligų sukėlėjai.
Dangtis būtinas, nes:
• apsaugo kompostą nuo lietaus, kuris išplauna daug maisto medžiagų, be kurių augalai negali vystytis;
• komposto viduje pakyla temperatūra, todėl žūva piktžolių sėklos, ligų sukėlėjai.
Konteinerį statykite ant žemės. Sliekai, bakterijos, kiti gyviai pagreitins puvimo procesą, o drėgmės perteklius, atsirandantis yrant organinėms medžiagoms ir laistant, susigers į žemę.
Gera komposto krūva yra ta, kuri vėdinasi. Pakanka šonuose padaryti skyles arba kalant dėžę tarp lentų palikti tarpus. Kartkartėmis kompostą būtina pavartyti šakėmis, pabadyti, nes mikroorganizmams reikia oro.
Dėžę jau turiu...
Įkurdinkite komposto dėžę atokioje vietoje. Apsodinkite ją vijokliniais arba aukštaūgiais augalais. Įvairias atliekas kraukite ne storesniais kaip 15 cm sluoksniais, nes per storas vienodos medžiagos sluoksnis sulėtina puvimo procesą. Stenkitės, kad į komposto krūvą patektų kuo daugiau deguonies.
Apatiniam sluoksniui, kad drenažas būtų geresnis, labiau tinka lėčiau pūvančios susmulkintos šakos. Ant jų kraukite išrautas piktžoles, lupenas, išbarstykite porą kibirų žemių, užmeskite pjuvenų, smulkintų kiaušinių lukštų, nušienautos vejos žolės ir t. t.
Bręstantis kompostas rūgštėja. Jei į jį nesodinsite rūgščią dirvą mėgstančių augalų, užberkite kalkių. Stebėkite, kad kompostas neperdžiūtų. Karštomis vasaros dienomis palaistykite. Pavartykite šakėmis, kad patektų daugiau deguonies ir galėtumėte suprasti, ar biologiniai procesai vyksta sklandžiai. Jei puvinys per daug lipnus ir drėgnas, trūksta deguonies. Tokiu atveju patartina įterpti daugiau šiaudų, lapų, smulkintų šakų. Šios medžiagos laidesnės orui, kuris paspartina biologinius procesus.
Kai atliekas kompostuojate statinėje ir nusprendžiate, kad daugiau nieko nekrausite, joms susmegus, ant viršaus paskleiskite 10–15 cm storio žemių sluoksnį. Tai puvimui būtinų bakterijų šaltinis. Jei naudojate sukaltą medinę dėžę ir atliekas nepaliaujamai kraunate ant viršaus, pabandykite atlupti apatinę lentą – pabirs purus, birus, tamsus, vientisas kompostas.
Organinės atliekos vertingu kompostu tampa maždaug po metų. Tai priklauso ir nuo to, kaip sparčiai vyksta procesai krūvos viduje, kur ji stovi. Saulėtoje vietoje kompostas subręsta greičiau.
Svarbu
• Kompostas neturi užmirkti;
• jis negali perdžiūti;
• jis privalo vėdintis;
• į komposto krūvą neturėtų patekti nepūvančių daiktų.
Ką žino mažytė bakterija?
O!.. Jei mažulytė bakterija galėtų papasakoti, kas ten vyksta, pamanytumėte, kad su Jumis kalba siaubo filmo herojus. Nežmoniškas karštis, dvokas, besiveržiančios nuodingos dujos, gaivaus oro gūsis ir vėl vandens pliūpsnis, ant galvos byrančios vištų išmatos, dilgėlės, bjauriukai šimtakojai, besočiai rajūnai sliekai, čiaudulį keliančios kalkės.
O ką ir kalbėti apie nuožmų šeimininką, nuolat besitaikantį šakėmis persmeigti tik ką pradėtą skaityti vakarykštį laikraštį ir niekais paverčiantį nusistovėjusią tvarką. Bet viskas, anot mažulytės bakterijos, baigiasi gerai, kaip ir daugelyje panašaus pobūdžio filmų. Tamsų birų „auksą“ šeimininkas meiliai vadina kompostu ir į jį šypsodamasis sodina gėles.
Komposto krūvoje vyksta biologiniai procesai, puvimas, nes joje aktyviai dirba mikroorganizmai. Šiems reikia šilumos, drėgmės, deguonies ir maisto. Veiklos padarinys – birus, tamsus organinių medžiagų mišinys, vadinamas kompostu.
Komposto dėžė
Pačia paprasčiausia komposto dėže gali tapti didelė statinė be dugno (ne mažesnio kaip 1 m skersmens). Ji gali būti medinė, plastikinė, metalinė. Šonuose būtina pradurti skyles, kad į vidų patektų oro. Viršų reikia uždengti dangčiu, o kad jo nenuskraidintų vėjas – prispausti plytgaliu ar akmeniu.
Įsitikinkite, kad kompostą be didelio vargo galėsite perkratyti šakėmis. Gerai, kai dangtį lengva nuimti, o viena iš kvadratinės dėžės sienų nuimama arba nesunkiai išardoma iš apačios.
Patogiau susikalti medinę stačiakampę dėžę, kurios vieną sieną nesunku išardyti. Ji taip pat turi būti be dugno, bet su dangčiu. Šiai dėžei tiks senos, naudotos lentos. Tarp jų palikite tarpus. Dėžės tūris turi būti ne mažesnis kaip 1 m3. Tik tokiu atveju turinys pakankamai įkais, žus piktžolių sėklos ir ligų sukėlėjai.
Dangtis būtinas, nes:
• apsaugo kompostą nuo lietaus, kuris išplauna daug maisto medžiagų, be kurių augalai negali vystytis;
• komposto viduje pakyla temperatūra, todėl žūva piktžolių sėklos, ligų sukėlėjai.
Konteinerį statykite ant žemės. Sliekai, bakterijos, kiti gyviai pagreitins puvimo procesą, o drėgmės perteklius, atsirandantis yrant organinėms medžiagoms ir laistant, susigers į žemę.
Gera komposto krūva yra ta, kuri vėdinasi. Pakanka šonuose padaryti skyles arba kalant dėžę tarp lentų palikti tarpus. Kartkartėmis kompostą būtina pavartyti šakėmis, pabadyti, nes mikroorganizmams reikia oro.
Dėžę jau turiu...
Įkurdinkite komposto dėžę atokioje vietoje. Apsodinkite ją vijokliniais arba aukštaūgiais augalais. Įvairias atliekas kraukite ne storesniais kaip 15 cm sluoksniais, nes per storas vienodos medžiagos sluoksnis sulėtina puvimo procesą. Stenkitės, kad į komposto krūvą patektų kuo daugiau deguonies.
Apatiniam sluoksniui, kad drenažas būtų geresnis, labiau tinka lėčiau pūvančios susmulkintos šakos. Ant jų kraukite išrautas piktžoles, lupenas, išbarstykite porą kibirų žemių, užmeskite pjuvenų, smulkintų kiaušinių lukštų, nušienautos vejos žolės ir t. t.
Bręstantis kompostas rūgštėja. Jei į jį nesodinsite rūgščią dirvą mėgstančių augalų, užberkite kalkių. Stebėkite, kad kompostas neperdžiūtų. Karštomis vasaros dienomis palaistykite. Pavartykite šakėmis, kad patektų daugiau deguonies ir galėtumėte suprasti, ar biologiniai procesai vyksta sklandžiai. Jei puvinys per daug lipnus ir drėgnas, trūksta deguonies. Tokiu atveju patartina įterpti daugiau šiaudų, lapų, smulkintų šakų. Šios medžiagos laidesnės orui, kuris paspartina biologinius procesus.
Kai atliekas kompostuojate statinėje ir nusprendžiate, kad daugiau nieko nekrausite, joms susmegus, ant viršaus paskleiskite 10–15 cm storio žemių sluoksnį. Tai puvimui būtinų bakterijų šaltinis. Jei naudojate sukaltą medinę dėžę ir atliekas nepaliaujamai kraunate ant viršaus, pabandykite atlupti apatinę lentą – pabirs purus, birus, tamsus, vientisas kompostas.
Organinės atliekos vertingu kompostu tampa maždaug po metų. Tai priklauso ir nuo to, kaip sparčiai vyksta procesai krūvos viduje, kur ji stovi. Saulėtoje vietoje kompostas subręsta greičiau.
Svarbu
• Kompostas neturi užmirkti;
• jis negali perdžiūti;
• jis privalo vėdintis;
• į komposto krūvą neturėtų patekti nepūvančių daiktų.
SODO - DARŽO ATLIEKŲ KOMPOSTAVIMO REKOMENDACIJOS
Individualių namų ir sodų savininkai, ypač rudenį, susiduria su problema: kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų? Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia namų ūkiui naudingiau - atliekas kompostuoja. Juk kompostuojant nebetenka rūpintis, kur dėti nupjautą žolę ar kitas žaliąsias atliekas.
Kas yra kompostas?
Kompostavimas yra procesas, kuomet gamta pati perdirba atliekas. Tai prižiūrimas organinių medžiagų skaidymas, kurį atlieka įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai, kaip antai erkės, šimtakojai, vabalai, auslindos, sliekai ir sraigės. Kitaip tariant, kompostas susidaro tada, kai bakterijos, grybai ir kiti bestuburiai minta organinėmis medžiagomis ir jas ardo.
Kompostavimas - tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro puiki tamsi žemė. Tai būdas perdirbti mūsų atliekas ir svarbiausia – naudingai atsikratyti atliekų. Kompostavimas – tai natūralus procesas, vykstantis gamtoje: nukritę negrėbstomi lapai pūva ir tręšia dirvą. Pūdami lapai tartum vėl grįžta į žemę, iš kurios išaugo, kartu užbaigdami savaiminį irimo procesą ir pamaitindami medžius susidariusiomis maisto medžiagomis.
Pūdymo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 proc. buitinių atliekų. Dirvožemį, žolę, lapus ir kitas sodo atliekas, pvz., vaisių ir daržovių likučius, galima sukrauti į krūvą ir po kelerių metų, jeigu bus tinkamos sąlygos, jie pavirs geros kokybės kompostu. Gali būti, kad kurioje nors savivaldybėje yra centralizuota kompostavimo sistema maisto ir sodo atliekoms perdirbti. Daugelyje šalių vietos savivaldybės ar kitos organizacijos suteikia informaciją, kaip gaminti kompostą ir dažnai netgi skiria piniginę paramą specialaus dizaino atliekų dėžėms soduose įrengti.
Kompostas - nauda namų ūkiui
"Kam man tas dvokiantis ir vaizdą darkantis kaupas, kai atliekas galima deginti?" – pasvarsto dažnas namo savininkas. Ligų ir kenkėjų užpultus augalus ar jų dalis ne tik galima, bet ir būtina deginti, kad ligos ar parazitai toliau neplistų.
Tačiau deginti sveikų augalų atliekas, žolę, šiaudus ir šieną - neūkiška ir nenaudinga. Tai vėjais paleidžiami pinigai – juk organinės trąšos (mėšlas, įvairūs kompostai, durpės) ir jų atvežimas šiandien nemažai kainuoja. Intensyviai dirbama ir organika nepapildoma žemė išsieikvoja, joje smarkiai sumažėja humuso.
Humusas - labai svarbi dirvožemio dalis. Kai jo pakanka, žemė būna puri, derlinga, laidi orui ir vandeniui, trumpai tariant - sveika (lėčiau išsiplauna mineralinės medžiagos, greičiau suyra cheminės augalų apsaugos priemonės).
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.
Smėlėtoje dirvoje kompostas veikia kaip kempinė, padėdamas vandeniui išsilaikyti dirvoje ir pasiekti augalo šaknis, tokiu būdu apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo. Molingoje dirvoje kompostas suteikia žemei purumo ir laidumo, neleidžia nusistovėti vandeniui ir susidaryti plutai dirvos paviršiuje. Be to, žemė, kartu su kompostu, gauna ir naudingų mikrobų. Tie mikrobai sugeba paimti maistingas medžiagas iš mineralinės dirvos dalies ir perduoti jas augalams. Kompostas atšąla dvigubai greičiau ir tai dvigubai padidina rasos kiekį.
Sodininkui ar ūkininkui kompostas yra vertingas turtas. Jį galima naudoti vejose ir gėlių lysvėse, arba sumaišyti su augalams sodinti skirtomis žemėmis. Jos pagerina dirvožemio sandarą, padidina jo galimybes absorbuoti orą ir vandenį, mažina eroziją ir dirbtinių trąšų poreikį. Kompostas ypač naudingas ten, t.y. daugelyje Europos regionų, kur dirvožemyje yra mažai organinių medžiagų.
Kompostavimas - organinių atliekų pavertimas naudingomis medžiagomis - paplito visose šalyse, nes dirvožemis turi būti nuolat ir pakankamai tręšiamas. O gaminant kompostą dar kartu atsikratoma ir teršiančių aplinką atliekų.
Kompostuoti įpareigoja įstatymai
Kompostuoti biodegraduojamas atliekas mus įpareigoja ir teisiniai aktai. Savivaldybių teritorijoje susidarančios žaliosios organinės atliekos turi būti atskirtos iš bendro komunalinių atliekų srauto ir vežamos į kompostavimo aikštelę arba į biodegraduojančių atliekų tvarkymo įmonę.
Remiantis Sąvartynų direktyva 1999/31/EB Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane yra numatytos konkrečios užduotys tvarkant biodegraduojamas atliekas – periodiškai mažinti jų kiekius, šalinamus sąvartynuose. Plane numatyta, kad biodegraduojamųjų atliekų kiekis, šalinamas sąvartyne iki 2010 metų, turi būti sumažintas iki 75 proc., lyginant su 2000 m., iki 2013 m. – iki 50 proc., 2020 – turės siekti tik 35 proc. 2000 m. kiekio.
Bendrame atliekų sraute žaliųjų atliekų mažės tuomet, kai atliekos bus aktyviai kompostuojamos, bus įdiegta biodujų gamyba bei atliekų deginimas, išgaunant energiją. Plane numatyta, kad biodegraduojamosios atliekos turi būti naudojamos taikant šias technologijas: kompostavimą – neatidėliotinai, o biodujų gamybą ir atliekų deginimą išgaunat energiją – vėliau.
Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, jis prilyginamas atliekų vengimui. Kaip ir atliekų vengimas, šis metodas padeda mažinti atliekų surinkimo bei šalinimo kaštus ir turi būti skatinamas. Kompostavimas yra veiksmingas metodas mažinant atliekų kiekius, todėl gali būti ir aplinkosauginės programos dalis.
Kaip gaminti kompostą?
Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet ir jas galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas. Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu. Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi būti pakankamai drėgmės ir šilumos. Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingą vasarą drėgmės čia bus per daug - įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių), arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė). Kai viduje pakyla temperatūra ir atliekos pradeda smarkiai irti, drėgmės savaime išsiskiria pakankamai.
Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausiai sluoksniuoti. Jeigu nupjovėte veją ir yra daug žolės, kraukite ją sluoksniais kartu su durpėmis arba šienu. Storesnis kaip 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti. Jeigu nenorite sluoksniuoti su durpėmis, padžiovinkite žolę dienelę kitą ir tik tuomet sukraukite į kompostinę, bet ne storesniu kaip 1 m sluoksniu. Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme. Ir dar - kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti, kad patektų deguonis. Geras kompostas turi kvepėti duona.
Nemeskite į kompostinę piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į krūvos pakraščius, nesupus ir vėl užterš lysves. Paklokite jas plonu sluoksniu ant žemės ir sandariai užklokite skaidria polietileno plėvele. Sėklos gaus saulės ir šilumos smūgį, sušus ir praras daigumą. Po keleto savaičių (nelygu oras) piktžoles galėsite drąsiai sukrauti į kompostinę.
Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines. Tuomet nuolat turėsite vertingų organinių trąšų. Pirmąją kompostinę pradėsite krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir krausite visą ateinančią vasarą. Kitą rudenį persijosite pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilsite į antrą kompostinę, pusiau supuvusį paliksite pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėsite krauti naują krūvą.
Individualių namų ir sodų savininkai, ypač rudenį, susiduria su problema: kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų? Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia namų ūkiui naudingiau - atliekas kompostuoja. Juk kompostuojant nebetenka rūpintis, kur dėti nupjautą žolę ar kitas žaliąsias atliekas.
Kas yra kompostas?
Kompostavimas yra procesas, kuomet gamta pati perdirba atliekas. Tai prižiūrimas organinių medžiagų skaidymas, kurį atlieka įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai, kaip antai erkės, šimtakojai, vabalai, auslindos, sliekai ir sraigės. Kitaip tariant, kompostas susidaro tada, kai bakterijos, grybai ir kiti bestuburiai minta organinėmis medžiagomis ir jas ardo.
Kompostavimas - tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro puiki tamsi žemė. Tai būdas perdirbti mūsų atliekas ir svarbiausia – naudingai atsikratyti atliekų. Kompostavimas – tai natūralus procesas, vykstantis gamtoje: nukritę negrėbstomi lapai pūva ir tręšia dirvą. Pūdami lapai tartum vėl grįžta į žemę, iš kurios išaugo, kartu užbaigdami savaiminį irimo procesą ir pamaitindami medžius susidariusiomis maisto medžiagomis.
Pūdymo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 proc. buitinių atliekų. Dirvožemį, žolę, lapus ir kitas sodo atliekas, pvz., vaisių ir daržovių likučius, galima sukrauti į krūvą ir po kelerių metų, jeigu bus tinkamos sąlygos, jie pavirs geros kokybės kompostu. Gali būti, kad kurioje nors savivaldybėje yra centralizuota kompostavimo sistema maisto ir sodo atliekoms perdirbti. Daugelyje šalių vietos savivaldybės ar kitos organizacijos suteikia informaciją, kaip gaminti kompostą ir dažnai netgi skiria piniginę paramą specialaus dizaino atliekų dėžėms soduose įrengti.
Kompostas - nauda namų ūkiui
"Kam man tas dvokiantis ir vaizdą darkantis kaupas, kai atliekas galima deginti?" – pasvarsto dažnas namo savininkas. Ligų ir kenkėjų užpultus augalus ar jų dalis ne tik galima, bet ir būtina deginti, kad ligos ar parazitai toliau neplistų.
Tačiau deginti sveikų augalų atliekas, žolę, šiaudus ir šieną - neūkiška ir nenaudinga. Tai vėjais paleidžiami pinigai – juk organinės trąšos (mėšlas, įvairūs kompostai, durpės) ir jų atvežimas šiandien nemažai kainuoja. Intensyviai dirbama ir organika nepapildoma žemė išsieikvoja, joje smarkiai sumažėja humuso.
Humusas - labai svarbi dirvožemio dalis. Kai jo pakanka, žemė būna puri, derlinga, laidi orui ir vandeniui, trumpai tariant - sveika (lėčiau išsiplauna mineralinės medžiagos, greičiau suyra cheminės augalų apsaugos priemonės).
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.
Smėlėtoje dirvoje kompostas veikia kaip kempinė, padėdamas vandeniui išsilaikyti dirvoje ir pasiekti augalo šaknis, tokiu būdu apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo. Molingoje dirvoje kompostas suteikia žemei purumo ir laidumo, neleidžia nusistovėti vandeniui ir susidaryti plutai dirvos paviršiuje. Be to, žemė, kartu su kompostu, gauna ir naudingų mikrobų. Tie mikrobai sugeba paimti maistingas medžiagas iš mineralinės dirvos dalies ir perduoti jas augalams. Kompostas atšąla dvigubai greičiau ir tai dvigubai padidina rasos kiekį.
Sodininkui ar ūkininkui kompostas yra vertingas turtas. Jį galima naudoti vejose ir gėlių lysvėse, arba sumaišyti su augalams sodinti skirtomis žemėmis. Jos pagerina dirvožemio sandarą, padidina jo galimybes absorbuoti orą ir vandenį, mažina eroziją ir dirbtinių trąšų poreikį. Kompostas ypač naudingas ten, t.y. daugelyje Europos regionų, kur dirvožemyje yra mažai organinių medžiagų.
Kompostavimas - organinių atliekų pavertimas naudingomis medžiagomis - paplito visose šalyse, nes dirvožemis turi būti nuolat ir pakankamai tręšiamas. O gaminant kompostą dar kartu atsikratoma ir teršiančių aplinką atliekų.
Kompostuoti įpareigoja įstatymai
Kompostuoti biodegraduojamas atliekas mus įpareigoja ir teisiniai aktai. Savivaldybių teritorijoje susidarančios žaliosios organinės atliekos turi būti atskirtos iš bendro komunalinių atliekų srauto ir vežamos į kompostavimo aikštelę arba į biodegraduojančių atliekų tvarkymo įmonę.
Remiantis Sąvartynų direktyva 1999/31/EB Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane yra numatytos konkrečios užduotys tvarkant biodegraduojamas atliekas – periodiškai mažinti jų kiekius, šalinamus sąvartynuose. Plane numatyta, kad biodegraduojamųjų atliekų kiekis, šalinamas sąvartyne iki 2010 metų, turi būti sumažintas iki 75 proc., lyginant su 2000 m., iki 2013 m. – iki 50 proc., 2020 – turės siekti tik 35 proc. 2000 m. kiekio.
Bendrame atliekų sraute žaliųjų atliekų mažės tuomet, kai atliekos bus aktyviai kompostuojamos, bus įdiegta biodujų gamyba bei atliekų deginimas, išgaunant energiją. Plane numatyta, kad biodegraduojamosios atliekos turi būti naudojamos taikant šias technologijas: kompostavimą – neatidėliotinai, o biodujų gamybą ir atliekų deginimą išgaunat energiją – vėliau.
Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, jis prilyginamas atliekų vengimui. Kaip ir atliekų vengimas, šis metodas padeda mažinti atliekų surinkimo bei šalinimo kaštus ir turi būti skatinamas. Kompostavimas yra veiksmingas metodas mažinant atliekų kiekius, todėl gali būti ir aplinkosauginės programos dalis.
Kaip gaminti kompostą?
Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet ir jas galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas. Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu. Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi būti pakankamai drėgmės ir šilumos. Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingą vasarą drėgmės čia bus per daug - įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių), arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė). Kai viduje pakyla temperatūra ir atliekos pradeda smarkiai irti, drėgmės savaime išsiskiria pakankamai.
Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausiai sluoksniuoti. Jeigu nupjovėte veją ir yra daug žolės, kraukite ją sluoksniais kartu su durpėmis arba šienu. Storesnis kaip 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti. Jeigu nenorite sluoksniuoti su durpėmis, padžiovinkite žolę dienelę kitą ir tik tuomet sukraukite į kompostinę, bet ne storesniu kaip 1 m sluoksniu. Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme. Ir dar - kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti, kad patektų deguonis. Geras kompostas turi kvepėti duona.
Nemeskite į kompostinę piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į krūvos pakraščius, nesupus ir vėl užterš lysves. Paklokite jas plonu sluoksniu ant žemės ir sandariai užklokite skaidria polietileno plėvele. Sėklos gaus saulės ir šilumos smūgį, sušus ir praras daigumą. Po keleto savaičių (nelygu oras) piktžoles galėsite drąsiai sukrauti į kompostinę.
Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines. Tuomet nuolat turėsite vertingų organinių trąšų. Pirmąją kompostinę pradėsite krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir krausite visą ateinančią vasarą. Kitą rudenį persijosite pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilsite į antrą kompostinę, pusiau supuvusį paliksite pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėsite krauti naują krūvą.
Kokios atliekos (ne)tinka kompostui?
Kompostui tinkamos atliekos
Buities atliekos :
Vaisių ir daržovių gabaliukai
Vaisių ir daržovių žievės
Kiaušinių lukštai
Arbatos pakeliai
Kavos tirščiai bei jų filtrai
Medžio pelenai ir anglys
Kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius,kiaušinių dėklai
Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai
Sodo atliekos:
Augalų lapai
Nupjauta žolė
Jaunospiktžolės(be subrendusių sėklų).
Sena vazonų žemė
Triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas
Smulkios šakos
Seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktožolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna
Kompostui nenaudojama:
Nupjauta žolė
Jaunospiktžolės(be subrendusių sėklų).
Sena vazonų žemė
Triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas
Smulkios šakos
Seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktožolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna
Kompostui nenaudojama:
Mėsa, žuvis
Riebalai, kaulai
Pieno produktai
Plastikinės arba sintetinės atliekos
Sergantys augalai
Šunų bei kačių fekalijos
Piktžolės, turinčios subrendusias sėklas
Skerdienos atliekos
Virtos daržovės
Sauskelnės
Laikraščiai žurnalai
Riebalai, kaulai
Pieno produktai
Plastikinės arba sintetinės atliekos
Sergantys augalai
Šunų bei kačių fekalijos
Piktžolės, turinčios subrendusias sėklas
Skerdienos atliekos
Virtos daržovės
Sauskelnės
Laikraščiai žurnalai
Kur ir kaip kompostuoti?
Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų. Nekaskite duobės, nes joje stovės vanduo, neprieis oras - augalų organinės atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks. Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotelį tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus. Mažuose sklypeliuose, kai komposto krūvos neįmanoma paslėpti, tinka medinės arba plastikinės kompostinės. Medinę kompostinę be dugno nesunku pasigaminti patiems.
Kompostuoti rekomenduojama:
ant žemės paruoštoje vietoje (1 pav.)
specialiuose konteineriuose (2 pav.)
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m, su 50 cm tarpais). Pirmaisiais metais ruošiama viena rūva, antrais - antra, trečiais - trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
 |
| 1 pav. |
 |
| 2 pav. |
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką. Galima kompostuoti konteineriuose, galima tiesiog formuoti komposto krūvas, pilant atliekas ant žemės, galima daryti iš lentų dėžes.
• Vieno ar dviejų konteinerių sistema. Paprasčiausias būdas - supilti viską į krūvą. Bet jei atliekų daug - vienos dėžės bus mažai, reikės naudoti dvi. Kai viena krūva pasiekia metro aukštį, pilame antrąją. Komposto krūva pildoma palaipsniui, pirmiausia susikompostuoja apatinis sluoksnis, todėl jį reikia permesti į kitą vietą. Nesusikompostavęs viršutinis sluoksnis atsidurs naujos krūvos apačioje, o apatinį bus galima greičiausiai naudoti.
• Dviejų ar trijų konteinerių sistema. Šios sistemos pranašumas yra tas, jog užpildžius viena dėžę, jos turinį galima išversti į kitą, tokiu būdu pravėdinama krūva ir šviežios atliekos atsiduria dugne. Kiti naudoja trijų konteinerių sistemą. Viename iš jų visada būna gatavo komposto. Pripildžius pirmą, jis išverčiamas į antrą vidurinį ir pildomas vėl pirmas, o kai jis pilnas, tada iš viduriniojo išverčiamas į trečią, o pirmas - į vidurinį.
• Sukamoji kompostavimo sistema. Šis kompostavino būdas brangus, bet greitas. Sukamajame konteineryje kompostas paruošiamas per tris savaites. Pripildomas konteineris beveik pilnas, kartu dedama žolių ir sudrėkintos žemės, visa tai kasdien maišoma ir vėdinanama. Svarbu konteinerio neperpildyti, kad būtų galima maišyti. Kol viena partija kompostuojama, kaupiama antra. Tokiame komposte laikosi aukšta temperatūra, nes konteineris izoliuotas, o viduje veikia aktyvūs mikrobai.
• Tranšėjinis kompostavimas. Tai geras būdas sodininkams, kurie turi vietos ir nenori triūsti prie konteinerių ar krūvų. Virtuvės atliekos paprastai užkasamos 20 cm gylyje ir paliekamos porai mėnesių, tada toje vietoje sodinami augalai. Tuo metu organinės atliekos būna supuvusios ir augalų šaknys tai greitai pajunta. Jei yra daug atliekų ir jomis norima atsikratyti iš karto, (pavyzdžiui, medžių lapų), jos išsklaidomos po visą sodo sklypą ir supūdomos užkasant dirvoje. Tai geriausia daryti vėlų rudenį, kai visi lapai jau nukritę.
• Sliekai - kompostuotojai. Tai puikus būdas atsikratyti maisto atliekų. Tokia sistema, turint sandarų konteinerį, gali būti įrengiama net pastato viduje. Konteineriai yra sandarūs, uždengti dangčiu, tik paliktos skylutės ventiliacijai bei drenažui. Į konteinerį prileidžiama raudonųjų arba mėšlo sliekų. Aukštos kokybės kompostas pagaminamas per vieną vasarą. Sliekus dėti į kompostą tikrai verta, jau vien dėl to, kad jie gerai panaikina puvėsių kvapą. Kalifornijos sliekų galima įsigyti žvejų parduotuvėse arba sodininkų mugėse.
Kas yra svarbu gerai komposto kokybei
1. Temperatūra ir vėdinimas
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, reikia kompostą laistyti arba maišyti arba vartyti.
Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog ten yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų.
2. Papildomas tręšimas
Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.
3. Sijojimas
Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm), kad atsiskirtų šakelės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
4. Apsauga nuo kenkėjų
Siekiant apsaugoti kompostą nuo ligų užkrato, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpuvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami vaisius ir daržoves.
5. Kompostas kvepia mišku
Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti. Subrendęs kompostas vienalytis, tamsus ir kvepia mišku. Jeigu kompostas bekvapis, tai jis yra negyvas.
atliekos visiems:
http://atliekos.info/index.php?option=com_content&view=article&id=76:kompostavimas&catid=36:svetaine&Itemid=89
• Vieno ar dviejų konteinerių sistema. Paprasčiausias būdas - supilti viską į krūvą. Bet jei atliekų daug - vienos dėžės bus mažai, reikės naudoti dvi. Kai viena krūva pasiekia metro aukštį, pilame antrąją. Komposto krūva pildoma palaipsniui, pirmiausia susikompostuoja apatinis sluoksnis, todėl jį reikia permesti į kitą vietą. Nesusikompostavęs viršutinis sluoksnis atsidurs naujos krūvos apačioje, o apatinį bus galima greičiausiai naudoti.
• Dviejų ar trijų konteinerių sistema. Šios sistemos pranašumas yra tas, jog užpildžius viena dėžę, jos turinį galima išversti į kitą, tokiu būdu pravėdinama krūva ir šviežios atliekos atsiduria dugne. Kiti naudoja trijų konteinerių sistemą. Viename iš jų visada būna gatavo komposto. Pripildžius pirmą, jis išverčiamas į antrą vidurinį ir pildomas vėl pirmas, o kai jis pilnas, tada iš viduriniojo išverčiamas į trečią, o pirmas - į vidurinį.
• Sukamoji kompostavimo sistema. Šis kompostavino būdas brangus, bet greitas. Sukamajame konteineryje kompostas paruošiamas per tris savaites. Pripildomas konteineris beveik pilnas, kartu dedama žolių ir sudrėkintos žemės, visa tai kasdien maišoma ir vėdinanama. Svarbu konteinerio neperpildyti, kad būtų galima maišyti. Kol viena partija kompostuojama, kaupiama antra. Tokiame komposte laikosi aukšta temperatūra, nes konteineris izoliuotas, o viduje veikia aktyvūs mikrobai.
• Tranšėjinis kompostavimas. Tai geras būdas sodininkams, kurie turi vietos ir nenori triūsti prie konteinerių ar krūvų. Virtuvės atliekos paprastai užkasamos 20 cm gylyje ir paliekamos porai mėnesių, tada toje vietoje sodinami augalai. Tuo metu organinės atliekos būna supuvusios ir augalų šaknys tai greitai pajunta. Jei yra daug atliekų ir jomis norima atsikratyti iš karto, (pavyzdžiui, medžių lapų), jos išsklaidomos po visą sodo sklypą ir supūdomos užkasant dirvoje. Tai geriausia daryti vėlų rudenį, kai visi lapai jau nukritę.
• Sliekai - kompostuotojai. Tai puikus būdas atsikratyti maisto atliekų. Tokia sistema, turint sandarų konteinerį, gali būti įrengiama net pastato viduje. Konteineriai yra sandarūs, uždengti dangčiu, tik paliktos skylutės ventiliacijai bei drenažui. Į konteinerį prileidžiama raudonųjų arba mėšlo sliekų. Aukštos kokybės kompostas pagaminamas per vieną vasarą. Sliekus dėti į kompostą tikrai verta, jau vien dėl to, kad jie gerai panaikina puvėsių kvapą. Kalifornijos sliekų galima įsigyti žvejų parduotuvėse arba sodininkų mugėse.
Kas yra svarbu gerai komposto kokybei
1. Temperatūra ir vėdinimas
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, reikia kompostą laistyti arba maišyti arba vartyti.
Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog ten yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų.
2. Papildomas tręšimas
Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.
3. Sijojimas
Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm), kad atsiskirtų šakelės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
4. Apsauga nuo kenkėjų
Siekiant apsaugoti kompostą nuo ligų užkrato, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpuvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami vaisius ir daržoves.
5. Kompostas kvepia mišku
Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti. Subrendęs kompostas vienalytis, tamsus ir kvepia mišku. Jeigu kompostas bekvapis, tai jis yra negyvas.
atliekos visiems:
http://atliekos.info/index.php?option=com_content&view=article&id=76:kompostavimas&catid=36:svetaine&Itemid=89
Atliekų rūšiavimas
apie komposta
http://supermama.com/forumas/lofiversion/index.php/t120408-50.html
emp recycling
ecoservice
Metalinės atliekos:
Metalinės pakuotės atliekų nėra tiek daug, kad joms surinkti vertėtų statyti atskirą konteinerį. Rūšiuodami atliekas, šias pakuotes meskite į stiklui skirtą konteinerį.
Meskite:
konservų dėžutes,
skardines nuo gėrimų,
metalines gaiviųjų gėrimų, alaus, vandens skardines,
aliuminio lėkšteles ir kepimo skardines,
metalinius dangtelius, dėžutes ir visas kitas buityje susidarančias metalinės pakuotės atliekas.
Kita metalinių pakuočių perdirbimo galimybė – atiduoti į metalo supirktuvę.
Nemeskite:
aerozolinių flakonų,
taros nuo pavojingų cheminių medžiagų,
dažais užterštų dėžučių.
straipsnis
Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų.
Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:
Popierius - 2 metus,
Konservų dėžutės - 90 metų,
Plastiko pakuotės - 200 metų,
Stiklainiai, buteliai - 900 metų.
Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro - namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius: popieriui, plastmasei, stiklui ir bendrą.
Rūšiuodami atliekas mes:
išsaugosime sveiką aplinką;
sukaupsime antrinių žaliavų;
sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;
sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.
Antrinės žaliavos - perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių).
KAIP RŪŠIUOTI:
POPIERIUS
laikraščiai;
žurnalai ir kiti spaudiniai;
popierius;
kartonas.
Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi švarūs, dėžutės - išlankstytos. Netinka dėžutės nuo picos.
Į konteinerį negalima mesti "tetrapakų" (pakuočių nuo pieno ir sulčių), nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos.
PLASTMASĖ
plastikiniai buteliai
indai nuo padažų, aliejaus, šampūno
įvairi plastiko pakuotė
Metant į konteinerį PET butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.
Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.
STIKLAS
buteliai
stiklainiai
stiklo duženos.
Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.
Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.
METALAS
konservų dėžutės
skardinės nuo gėrimų.
Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų.
PAKUOČIŲ ATLIEKOS
Šiuo metu didžioji dalis pakuočių atliekų patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Į komunalines atliekas patekusios panaudotos pakuotės surenkamos kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis. Siekiant panaudoti kuo daugiau šių atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių, jų tvarkymui ir apskaitai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo.
Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų būvio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai. Daugelyje Europos valstybių pakuotes priimta ženklinti tarptautines nuostatas atitinkančiu specialiu ekologiniu ženklu:
rodančiu, kad gaminys ypač aukšto aplinkosaugos lygio;
patvirtinančiu dalyvavimą atliekų tvarkymo sistemoje;
nurodančiu medžiagų, iš kurių pagamintos pakuotės, prigimtį.
Kiekviena visuomenė turi savo susiformavusias nuostatas. Atliekų tvarkymo klausimas turi būti plačiai diskutuojamas visuomenėje. Dažniausiai šį sprendimą įtakoja visuomenėje susiformavusios šios pagrindinės nuostatos:
Galiu mesti visas atliekas į buitinių atliekų konteinerį. Juk tam jis yra ir skirtas;
Atliekų rūšiavimas nėra patogus. Trijų - keturių skirtingoms atliekoms skirtų maišų neturi mano kaimynas, todėl nebus nieko blogo, jei ir aš atliekų nerūšiuosiu.
Visi seni ir nereikalingi daiktai yra šiukšlės ir vienintelis mano rūpestis yra tai, kad jos patektų į buitinių atliekų konteinerį.
Elgdamiesi pagal šias nuostatas mes jaučiamės teisus, nes nesame „baltos varnos" ir išmesdami šiukšles neišsiskiriame iš visos visuomenės. Deja, aplinkosauginiu požiūriu nevykdydami rūšiavimo mes ne tik mokame didesnius pinigus už šiukšlių išvežimą, bet ir neskatiname pakartotinio naudojimo. O juk kiekvienas „teisingai" išmestas daiktas gali būti panaudotas naujų prietaisų gamybai, tuo išsaugant žemės naudingas iškasenas.
Iš atrinktų bio-atliekų galima pagaminti geros kokybės kompostą. Tačiau surasti rinką šiam produktui gali būti problematiška, ypač jei tikimasi, kad klientai galės mokėti už tai. Jei bus surasta, kur panaudoti šį produktą - ne į sąvartyną, gali būti naudinga gaminti kompostą iš žaliųjų atliekų, nes tai sumažina biodegraduojamų atliekų bendrą kiekį, kurų reikalinga šalinti sąvartyne.
Yra dvi žaliųjų atliekų kompostavimo galimybės:
1. Atviri volai - kai atliekos sudedamos į krūvas, kurios pastoviai maišomos, kad būtų užtikrintas vienodas vėdinimas.
2. Sistemos patalpoje - kai atliekos kompostuojamos konkrečiame tunelyje arba sraigto pagalba stumiamos per metalinį vamzdį su tolygia aeracija. Šis procesas brangesnis nei volai, bet padeda išvengti kvapo problemos ir labiau tinkamas tankiai gyvenamose patalpose.
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.
KĄ KOMPOSTUOTI
Galima kompostuoti daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas, lapus, smulkias šakas.
Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama.
Negalima kompostuoti skerdienos atliekų, mėsos ir žuvies gabaliukų, virtų daržovių. Šios atliekos privilioja žiurkes ir skleidžia nemalonų kvapą.
KADA PRADĖTI KOMPOSTUOTI
Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
KUR KOMPOSTUOTI
Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.
Kompostuoti rekomenduojama:
ant žemės paruoštoje vietoje,
specialiuose konteineriuose.
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m su 50 cm tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais - antra, trečiais - trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos,greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.
KAIP KOMPOSTUOTI
Temperatūra ir vėdinimas
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Per aukšta temperatūra
Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, reikia kompostą laistyti arba maišyti (vartyti).
Per žema temperatūra
Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.
Drėgmė
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Komposto vartymas
Temperatūra pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų. Subrendęs kompostas yra birus, tamsios, beveik juodos, spalvos ir kvepia miško žeme.
Papildomas tręšimas
Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.
Sijojimas
Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm.), kad atsiskirtų šakutės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
Panaudojimas
Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti.
Apsauga nuo kenkėjų ir infekcijos
Siekiant apsaugoti kompostą nuo infekcijos, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpūvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami braškes, bulves, pupas ir žirnius.
KOMPOSTO KONTEINERIO KONSTRAVIMAS
Konteinerį lengva sukonstruoti iš vielos tinklo ar iš medienos. Vielos tinklas turi būti 90 cm aukščio, kampuose pritvirtintas prie sunkių strypų ar kampuočių. Konstruojant medinį konteinerį, reikėtų laikytis šių patarimų:
Patogiau įrengti dviejų dalių konteinerį. Viename iš jų subrendęs kompostas gali būti naudojamas ir tuo pat metu antrajame kaupiamos medžiagos naujam kompostui.
Priekinės konteinerio sienelės turėtų būti pakeliamos ir turėtų laisvai slankioti įpjovomis aukštyn žemyn. Taip konteinerį įrengus, susislėgusį kompostą lengviau vartyti ar išimti.
Konteinerį geriau konstruoti iš specialiai paruoštos puvimui atsparios medienos. Ruošiant medieną, išgręžti reikiamas skyles, kad surenkant konteinerį netrūkinėtų mediena.
Surenkant konteinerį, tarp lentų išlaikyti 29 mm tarpus. Toks atstumas užtikrina deguonies patekimą į kompostą. Norint tokį tarpą išlaikyti, reikia priekinėje slankiojamojoje sienelėje, prie kiekvienos lentos galų apatinės dalies pritvirtinti po stačiakampį blokelį. Tada deguonis pateks ir per priekinę sienelę.
Kad deguonis patektų ir iš apačios, konteinerio apačioje plytas sudėti statmenai.
Tačiau ne visas atliekas, susidarančias namuose, būtina mesti į konteinerius. Sodų, parkų, kai kurias maisto, žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekas galima kompostuoti. Tai dar vienas būdas kaip galima perdirbti atliekas ir net pasigaminti geros kokybės trąšą.
Išrautas piktžoles, nupjautą žolę, medžio pelenus, augalinio maisto atliekas (bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas, kopūstų lapus, arbatžoles, kavos tirščius), smulkintus kiaušinių lukštus, laikraštinį popierių, pjuvenas, šiaudus, paukščių, galvijų ir arklių mėšlą, susmulkintas nugenėtų vaismedžių ir vaiskrūmių šakas, sugrėbtus lapus, kalkes. Galima pagraibyti iš kūdros dugno dumblo – jis puikiai tinka komposto kokybei pagerinti.
Pastaba. Nors aukštoje temperatūroje žūva piktžolių sėklos ir ligų sukėlėjai, rizikuoti neverta. Sergančius augalus sudeginkite, o piktžoles raukite, kol nesubrendusios sėklos.
Ko negalima mesti?
Ligų pažeistų augalų, šlako, kaulų, gyvulinės kilmės atliekų, storų šakų, piktžolių sėklų, katinų ir šunų išmatų, ąžuolo lapų (jie labai lėtai yra) ir visko, kas nepūva. Nepatartina mesti ir daug obuolių krituolių, pušų spyglių ir šakų – kompostas bus pernelyg rūgštus. Nedėkite duonos gaminių. Pirkite jos tiek, kad neliktų. Jei jau taip atsitiko, sušerkite naminiams gyvūnams ar laukiniams žvėreliams.
Geras patarimas
Pavasarį kompostą palaistykite vaistažolių raugu. Į plastikinį kibirą pridėkite smulkiai kapotų dilgėlių, vaistinės ramunėlės, ąžuolo žievės, pienių (be sėklų), šalpusnių, kraujažolių, česnakų. Užpilkite iki viršaus vandeniu ir palaikykite vėsioje vietoje tris paras.
Komposto krūvoje padarykite kuo gilesnius urvus ir į juos išpilstykite skystį. Tai atlikus, suaktyvėja sliekų veikla. Šios kirmėlės gamina biohumusą, todėl pagerėja komposto kokybė. Po tokios invazijos dešimtis kartų padaugėja mikroorganizmų, skatinančių biologinius procesus, sumažėja pelėsio ir ligų sukėlėjų. Kompostas, palaistytas biologiniais antpilais, yra ne tik vertinga dirvožemio trąša, bet ir gydomoji medžiaga.
Kompostavimo privalumai
• Yra kur mesti augalinio maisto atliekas.
• Nereikia sukti galvos, kur dėti nušienautą vejos žolę, nugenėtas šakas, išrautas piktžoles ir sugrėbtus lapus.
• Pagerėja smėlingos dirvos struktūra. Ji geriau pasisavina drėgmę, sulaiko naudingas maisto medžiagas.
• Pagerėja molingos dirvos laidumas vandeniui, drenavimas.
• Pagerėjus dirvos struktūrai, ją lengviau įdirbti.
• Kompostu praturtinta dirva derlingesnė.
• Kompostinė žemė tinka mulčiuoti.
• Kompostas – nepamainoma daigams ruošiamo žemės mišinio sudedamoji dalis.
• Kompostas – tinkamas priedas žemės mišiniams, į kuriuos ketinama sodinti kambarinius ir balkoninius augalus.
• Užauga sveikesni, ligoms atsparesni augalai.
Problemos ir jų sprendimai
Problema. Į komposto dėžę kraunama nupjautos vejos žolė po metų virto slidžia ir dvokia mase.
Sprendimas. Taip atsitiko todėl, kad atliekos nebuvo sluoksniuojamos. Vien žolės nepakanka. Susidariusią masę galima įterpti į dirvą.
Problema. Komposto krūva nesusmenga, atrodo lygiai taip pat kaip prieš pusmetį.
Sprendimas. Spėjama, kad kompostas neįkaito iki tokio laipsnio, kad prasidėtų puvimo procesas. Reikia patikrinti, ar ne per dideli vėjai pučia iš šonų. Jei įtarimai pasitvirtins, apkalkite juos fanera, kad sumažėtų ventiliacija. Užmeskite medžiagų, kuriose yra azoto: nupjautos žolės, dilgėlių. Jos padės sėkmingiau darbuotis bakterijoms. Užberkite žemių, pagelbėtų ir mėšlas. Įsitikinkite, kad komposto krūva tikrai apdengta.
Problema. Komposto krūva skleidžia stiprų, nemalonų kvapą.
Sprendimas. Bręstantis kompostas turi specifinį kvapą, bet stipriai dvokti neturėtų. Jei taip yra, jis per drėgnas ir suslėgtas, vyksta rūgimo procesas. Perkratykite kompostą šakėmis, užmeskite kalkių, įterpkite sausų lapų. Įsitikinkite, kad dangtis nepraleidžia lietaus vandens.
Problema. Kompostas vilioja įvairius gyvius: šliužus, peles, varles, museles.
Sprendimas. Pastebėtus šliužus reikia surinkti. Varlės jokios žalos nepadarys. Nuo atliekomis smaguriauti apsilankančių pelių kompostą apsaugoti sunkiau. Gal padėtų raina katytė?..
Nemeskite į kompostą pieno produktų, riebalų, gyvulinės kilmės atliekų – sumažės musių. Nepamirškite ir dangčio. Jeigu komposto krūvoje knibžda sliekų, paplokite delnais. Tai ženklas, kad kompostas bus labai kokybiškas!
Problema. Ant komposto krūvos dygsta piktžolės.
Sprendimas. Nemeskite nužydėjusių ir sėklas brandinančių piktžolių. Jas išraukite jaunas. Uždenkite kompostą dangčiu, kad vėjas neprineštų piktžolių sėklų.
Kompostas – augalinių atliekų puvimo produktas. Tik neužtenka bet kokias šiukšles suversti į krūvą ir laukti. Tokiu atveju krūva ir liks dvokiančia šiukšlių krūva.
Buities atliekos :
Vaisių ir daržovių gabaliukai
Vaisių ir daržovių žievės
Kiaušinių lukštai
Arbatos pakeliai
Kavos tirščiai bei jų filtrai
Medžio pelenai ir anglys
Kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius,kiaušinių dėklai
Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai
Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų. Nekaskite duobės, nes joje stovės vanduo, neprieis oras - augalų organinės atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks. Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotelį tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus. Mažuose sklypeliuose, kai komposto krūvos neįmanoma paslėpti, tinka medinės arba plastikinės kompostinės. Medinę kompostinę be dugno nesunku pasigaminti patiems.
Kompostuoti rekomenduojama:
ant žemės paruoštoje vietoje (1 pav.)
specialiuose konteineriuose (2 pav.)
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m, su 50 cm tarpais). Pirmaisiais metais ruošiama viena rūva, antrais - antra, trečiais - trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
http://supermama.com/forumas/lofiversion/index.php/t120408-50.html
emp recycling
ecoservice
Metalinės atliekos:
Metalinės pakuotės atliekų nėra tiek daug, kad joms surinkti vertėtų statyti atskirą konteinerį. Rūšiuodami atliekas, šias pakuotes meskite į stiklui skirtą konteinerį.
Meskite:
konservų dėžutes,
skardines nuo gėrimų,
metalines gaiviųjų gėrimų, alaus, vandens skardines,
aliuminio lėkšteles ir kepimo skardines,
metalinius dangtelius, dėžutes ir visas kitas buityje susidarančias metalinės pakuotės atliekas.
Kita metalinių pakuočių perdirbimo galimybė – atiduoti į metalo supirktuvę.
Nemeskite:
aerozolinių flakonų,
taros nuo pavojingų cheminių medžiagų,
dažais užterštų dėžučių.
straipsnis
Atliekų rūšiavimas
Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų.
Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:
Popierius - 2 metus,
Konservų dėžutės - 90 metų,
Plastiko pakuotės - 200 metų,
Stiklainiai, buteliai - 900 metų.
Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro - namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius: popieriui, plastmasei, stiklui ir bendrą.
Rūšiuodami atliekas mes:
išsaugosime sveiką aplinką;
sukaupsime antrinių žaliavų;
sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;
sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.
Antrinės žaliavos - perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių).
KAIP RŪŠIUOTI:
POPIERIUS
laikraščiai;
žurnalai ir kiti spaudiniai;
popierius;
kartonas.
Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi švarūs, dėžutės - išlankstytos. Netinka dėžutės nuo picos.
Į konteinerį negalima mesti "tetrapakų" (pakuočių nuo pieno ir sulčių), nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos.
PLASTMASĖ
plastikiniai buteliai
indai nuo padažų, aliejaus, šampūno
įvairi plastiko pakuotė
Metant į konteinerį PET butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.
Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.
STIKLAS
buteliai
stiklainiai
stiklo duženos.
Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.
Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.
METALAS
konservų dėžutės
skardinės nuo gėrimų.
Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų.
PAKUOČIŲ ATLIEKOS
Šiuo metu didžioji dalis pakuočių atliekų patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Į komunalines atliekas patekusios panaudotos pakuotės surenkamos kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis. Siekiant panaudoti kuo daugiau šių atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių, jų tvarkymui ir apskaitai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo.
Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų būvio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai. Daugelyje Europos valstybių pakuotes priimta ženklinti tarptautines nuostatas atitinkančiu specialiu ekologiniu ženklu:
rodančiu, kad gaminys ypač aukšto aplinkosaugos lygio;
patvirtinančiu dalyvavimą atliekų tvarkymo sistemoje;
nurodančiu medžiagų, iš kurių pagamintos pakuotės, prigimtį.
Kiekviena visuomenė turi savo susiformavusias nuostatas. Atliekų tvarkymo klausimas turi būti plačiai diskutuojamas visuomenėje. Dažniausiai šį sprendimą įtakoja visuomenėje susiformavusios šios pagrindinės nuostatos:
Galiu mesti visas atliekas į buitinių atliekų konteinerį. Juk tam jis yra ir skirtas;
Atliekų rūšiavimas nėra patogus. Trijų - keturių skirtingoms atliekoms skirtų maišų neturi mano kaimynas, todėl nebus nieko blogo, jei ir aš atliekų nerūšiuosiu.
Visi seni ir nereikalingi daiktai yra šiukšlės ir vienintelis mano rūpestis yra tai, kad jos patektų į buitinių atliekų konteinerį.
Elgdamiesi pagal šias nuostatas mes jaučiamės teisus, nes nesame „baltos varnos" ir išmesdami šiukšles neišsiskiriame iš visos visuomenės. Deja, aplinkosauginiu požiūriu nevykdydami rūšiavimo mes ne tik mokame didesnius pinigus už šiukšlių išvežimą, bet ir neskatiname pakartotinio naudojimo. O juk kiekvienas „teisingai" išmestas daiktas gali būti panaudotas naujų prietaisų gamybai, tuo išsaugant žemės naudingas iškasenas.
Kompostavimas
Iš atrinktų bio-atliekų galima pagaminti geros kokybės kompostą. Tačiau surasti rinką šiam produktui gali būti problematiška, ypač jei tikimasi, kad klientai galės mokėti už tai. Jei bus surasta, kur panaudoti šį produktą - ne į sąvartyną, gali būti naudinga gaminti kompostą iš žaliųjų atliekų, nes tai sumažina biodegraduojamų atliekų bendrą kiekį, kurų reikalinga šalinti sąvartyne.
Yra dvi žaliųjų atliekų kompostavimo galimybės:
1. Atviri volai - kai atliekos sudedamos į krūvas, kurios pastoviai maišomos, kad būtų užtikrintas vienodas vėdinimas.
2. Sistemos patalpoje - kai atliekos kompostuojamos konkrečiame tunelyje arba sraigto pagalba stumiamos per metalinį vamzdį su tolygia aeracija. Šis procesas brangesnis nei volai, bet padeda išvengti kvapo problemos ir labiau tinkamas tankiai gyvenamose patalpose.
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.
KĄ KOMPOSTUOTI
Galima kompostuoti daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas, lapus, smulkias šakas.
Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama.
Negalima kompostuoti skerdienos atliekų, mėsos ir žuvies gabaliukų, virtų daržovių. Šios atliekos privilioja žiurkes ir skleidžia nemalonų kvapą.
KADA PRADĖTI KOMPOSTUOTI
Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
KUR KOMPOSTUOTI
Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.
Kompostuoti rekomenduojama:
ant žemės paruoštoje vietoje,
specialiuose konteineriuose.
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m su 50 cm tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais - antra, trečiais - trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos,greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.
KAIP KOMPOSTUOTI
Temperatūra ir vėdinimas
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Per aukšta temperatūra
Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, reikia kompostą laistyti arba maišyti (vartyti).
Per žema temperatūra
Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.
Drėgmė
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Komposto vartymas
Temperatūra pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų. Subrendęs kompostas yra birus, tamsios, beveik juodos, spalvos ir kvepia miško žeme.
Papildomas tręšimas
Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.
Sijojimas
Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm.), kad atsiskirtų šakutės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
Panaudojimas
Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti.
Apsauga nuo kenkėjų ir infekcijos
Siekiant apsaugoti kompostą nuo infekcijos, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpūvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami braškes, bulves, pupas ir žirnius.
KOMPOSTO KONTEINERIO KONSTRAVIMAS
Konteinerį lengva sukonstruoti iš vielos tinklo ar iš medienos. Vielos tinklas turi būti 90 cm aukščio, kampuose pritvirtintas prie sunkių strypų ar kampuočių. Konstruojant medinį konteinerį, reikėtų laikytis šių patarimų:
Patogiau įrengti dviejų dalių konteinerį. Viename iš jų subrendęs kompostas gali būti naudojamas ir tuo pat metu antrajame kaupiamos medžiagos naujam kompostui.
Priekinės konteinerio sienelės turėtų būti pakeliamos ir turėtų laisvai slankioti įpjovomis aukštyn žemyn. Taip konteinerį įrengus, susislėgusį kompostą lengviau vartyti ar išimti.
Konteinerį geriau konstruoti iš specialiai paruoštos puvimui atsparios medienos. Ruošiant medieną, išgręžti reikiamas skyles, kad surenkant konteinerį netrūkinėtų mediena.
Surenkant konteinerį, tarp lentų išlaikyti 29 mm tarpus. Toks atstumas užtikrina deguonies patekimą į kompostą. Norint tokį tarpą išlaikyti, reikia priekinėje slankiojamojoje sienelėje, prie kiekvienos lentos galų apatinės dalies pritvirtinti po stačiakampį blokelį. Tada deguonis pateks ir per priekinę sienelę.
Kad deguonis patektų ir iš apačios, konteinerio apačioje plytas sudėti statmenai.
Tačiau ne visas atliekas, susidarančias namuose, būtina mesti į konteinerius. Sodų, parkų, kai kurias maisto, žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekas galima kompostuoti. Tai dar vienas būdas kaip galima perdirbti atliekas ir net pasigaminti geros kokybės trąšą.
Ką mesti į komposto dėžę?
Danguolė Stundžaitė, Žurnalas "Sodo spalvos"
2009 liepos mėn. 24 d. 01:00Danguolė Stundžaitė, Žurnalas "Sodo spalvos"
Išrautas piktžoles, nupjautą žolę, medžio pelenus, augalinio maisto atliekas (bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas, kopūstų lapus, arbatžoles, kavos tirščius), smulkintus kiaušinių lukštus, laikraštinį popierių, pjuvenas, šiaudus, paukščių, galvijų ir arklių mėšlą, susmulkintas nugenėtų vaismedžių ir vaiskrūmių šakas, sugrėbtus lapus, kalkes. Galima pagraibyti iš kūdros dugno dumblo – jis puikiai tinka komposto kokybei pagerinti.
Pastaba. Nors aukštoje temperatūroje žūva piktžolių sėklos ir ligų sukėlėjai, rizikuoti neverta. Sergančius augalus sudeginkite, o piktžoles raukite, kol nesubrendusios sėklos.
Ko negalima mesti?
Ligų pažeistų augalų, šlako, kaulų, gyvulinės kilmės atliekų, storų šakų, piktžolių sėklų, katinų ir šunų išmatų, ąžuolo lapų (jie labai lėtai yra) ir visko, kas nepūva. Nepatartina mesti ir daug obuolių krituolių, pušų spyglių ir šakų – kompostas bus pernelyg rūgštus. Nedėkite duonos gaminių. Pirkite jos tiek, kad neliktų. Jei jau taip atsitiko, sušerkite naminiams gyvūnams ar laukiniams žvėreliams.
Geras patarimas
Pavasarį kompostą palaistykite vaistažolių raugu. Į plastikinį kibirą pridėkite smulkiai kapotų dilgėlių, vaistinės ramunėlės, ąžuolo žievės, pienių (be sėklų), šalpusnių, kraujažolių, česnakų. Užpilkite iki viršaus vandeniu ir palaikykite vėsioje vietoje tris paras.
Komposto krūvoje padarykite kuo gilesnius urvus ir į juos išpilstykite skystį. Tai atlikus, suaktyvėja sliekų veikla. Šios kirmėlės gamina biohumusą, todėl pagerėja komposto kokybė. Po tokios invazijos dešimtis kartų padaugėja mikroorganizmų, skatinančių biologinius procesus, sumažėja pelėsio ir ligų sukėlėjų. Kompostas, palaistytas biologiniais antpilais, yra ne tik vertinga dirvožemio trąša, bet ir gydomoji medžiaga.
Kompostavimo privalumai
• Yra kur mesti augalinio maisto atliekas.
• Nereikia sukti galvos, kur dėti nušienautą vejos žolę, nugenėtas šakas, išrautas piktžoles ir sugrėbtus lapus.
• Pagerėja smėlingos dirvos struktūra. Ji geriau pasisavina drėgmę, sulaiko naudingas maisto medžiagas.
• Pagerėja molingos dirvos laidumas vandeniui, drenavimas.
• Pagerėjus dirvos struktūrai, ją lengviau įdirbti.
• Kompostu praturtinta dirva derlingesnė.
• Kompostinė žemė tinka mulčiuoti.
• Kompostas – nepamainoma daigams ruošiamo žemės mišinio sudedamoji dalis.
• Kompostas – tinkamas priedas žemės mišiniams, į kuriuos ketinama sodinti kambarinius ir balkoninius augalus.
• Užauga sveikesni, ligoms atsparesni augalai.
Problemos ir jų sprendimai
Problema. Į komposto dėžę kraunama nupjautos vejos žolė po metų virto slidžia ir dvokia mase.
Sprendimas. Taip atsitiko todėl, kad atliekos nebuvo sluoksniuojamos. Vien žolės nepakanka. Susidariusią masę galima įterpti į dirvą.
Problema. Komposto krūva nesusmenga, atrodo lygiai taip pat kaip prieš pusmetį.
Sprendimas. Spėjama, kad kompostas neįkaito iki tokio laipsnio, kad prasidėtų puvimo procesas. Reikia patikrinti, ar ne per dideli vėjai pučia iš šonų. Jei įtarimai pasitvirtins, apkalkite juos fanera, kad sumažėtų ventiliacija. Užmeskite medžiagų, kuriose yra azoto: nupjautos žolės, dilgėlių. Jos padės sėkmingiau darbuotis bakterijoms. Užberkite žemių, pagelbėtų ir mėšlas. Įsitikinkite, kad komposto krūva tikrai apdengta.
Problema. Komposto krūva skleidžia stiprų, nemalonų kvapą.
Sprendimas. Bręstantis kompostas turi specifinį kvapą, bet stipriai dvokti neturėtų. Jei taip yra, jis per drėgnas ir suslėgtas, vyksta rūgimo procesas. Perkratykite kompostą šakėmis, užmeskite kalkių, įterpkite sausų lapų. Įsitikinkite, kad dangtis nepraleidžia lietaus vandens.
Problema. Kompostas vilioja įvairius gyvius: šliužus, peles, varles, museles.
Sprendimas. Pastebėtus šliužus reikia surinkti. Varlės jokios žalos nepadarys. Nuo atliekomis smaguriauti apsilankančių pelių kompostą apsaugoti sunkiau. Gal padėtų raina katytė?..
Nemeskite į kompostą pieno produktų, riebalų, gyvulinės kilmės atliekų – sumažės musių. Nepamirškite ir dangčio. Jeigu komposto krūvoje knibžda sliekų, paplokite delnais. Tai ženklas, kad kompostas bus labai kokybiškas!
Problema. Ant komposto krūvos dygsta piktžolės.
Sprendimas. Nemeskite nužydėjusių ir sėklas brandinančių piktžolių. Jas išraukite jaunas. Uždenkite kompostą dangčiu, kad vėjas neprineštų piktžolių sėklų.
Kompostas – augalinių atliekų puvimo produktas. Tik neužtenka bet kokias šiukšles suversti į krūvą ir laukti. Tokiu atveju krūva ir liks dvokiančia šiukšlių krūva.
Kur namie padėti atskirtas perdirbamas atliekas ?
2011-03-22
Pirmiausia, nebūtina lėkti į prekybos centrą ir pirkti papildomų kibirų. Pasitelkite savo vaizduotę. Pagalvokite, gal namuose yra dėžė, kuri tilptų šalia mišrių atliekų dėžės virtuvinėje spintelėje. Atskirtoms plastiko, stiklo, metalo ir popieriaus atliekoms sudėti tinka tvirtas popierinis maišas nuo naminių gyvūnų kraiko, dovanų maišas ar aukštesnė kartoninė dėžė. Rankenas dėžei galima padaryti iš batų raištelių arba nupinti iš senų drabužių atraižų. Patogu naudoti vieną ar dvi talpas antrinėms žaliavoms. Išskirstyti atliekas pagal rūšis visiškai nesunku, nuėjus prie spalvotųjų konteinerių. Jeigu gyvenate individualiame name, galite pradėti kompostuoti. Virtuvės augalines atliekas patogu rinkti plastikiniame kibire.
2011-03-22
Pirmiausia, nebūtina lėkti į prekybos centrą ir pirkti papildomų kibirų. Pasitelkite savo vaizduotę. Pagalvokite, gal namuose yra dėžė, kuri tilptų šalia mišrių atliekų dėžės virtuvinėje spintelėje. Atskirtoms plastiko, stiklo, metalo ir popieriaus atliekoms sudėti tinka tvirtas popierinis maišas nuo naminių gyvūnų kraiko, dovanų maišas ar aukštesnė kartoninė dėžė. Rankenas dėžei galima padaryti iš batų raištelių arba nupinti iš senų drabužių atraižų. Patogu naudoti vieną ar dvi talpas antrinėms žaliavoms. Išskirstyti atliekas pagal rūšis visiškai nesunku, nuėjus prie spalvotųjų konteinerių. Jeigu gyvenate individualiame name, galite pradėti kompostuoti. Virtuvės augalines atliekas patogu rinkti plastikiniame kibire.
Tapkite komposto režisieriumi
Danguolė Stundžaitė, Žurnalas "Sodo spalvos"
2009 liepos mėn. 23 d. 11:41
2009 liepos mėn. 23 d. 11:41
Pjaunate veją, skutate bulves, liejate gailias ašaras, lupdami svogūnus, graužiate obuolius, skaitote laikraščius, genite gyvatvorę... Sutikite – po šios veiklos lieka kalnas šalutinių produktų. Kur jie keliauja? Į šiukšlių dėžę, o paskui oriai darda šunkeliais į paskutinę kelionę – į sąvartyną? Gal vis dėlto šios atliekos galėtų būti naudingos, prisikelti naujam gyvenimui, pabuvojusios komposto krūvoje?
Ką žino mažytė bakterija?
O!.. Jei mažulytė bakterija galėtų papasakoti, kas ten vyksta, pamanytumėte, kad su Jumis kalba siaubo filmo herojus. Nežmoniškas karštis, dvokas, besiveržiančios nuodingos dujos, gaivaus oro gūsis ir vėl vandens pliūpsnis, ant galvos byrančios vištų išmatos, dilgėlės, bjauriukai šimtakojai, besočiai rajūnai sliekai, čiaudulį keliančios kalkės.
O ką ir kalbėti apie nuožmų šeimininką, nuolat besitaikantį šakėmis persmeigti tik ką pradėtą skaityti vakarykštį laikraštį ir niekais paverčiantį nusistovėjusią tvarką. Bet viskas, anot mažulytės bakterijos, baigiasi gerai, kaip ir daugelyje panašaus pobūdžio filmų. Tamsų birų „auksą“ šeimininkas meiliai vadina kompostu ir į jį šypsodamasis sodina gėles.
Komposto krūvoje vyksta biologiniai procesai, puvimas, nes joje aktyviai dirba mikroorganizmai. Šiems reikia šilumos, drėgmės, deguonies ir maisto. Veiklos padarinys – birus, tamsus organinių medžiagų mišinys, vadinamas kompostu.
Komposto dėžė
Pačia paprasčiausia komposto dėže gali tapti didelė statinė be dugno (ne mažesnio kaip 1 m skersmens). Ji gali būti medinė, plastikinė, metalinė. Šonuose būtina pradurti skyles, kad į vidų patektų oro. Viršų reikia uždengti dangčiu, o kad jo nenuskraidintų vėjas – prispausti plytgaliu ar akmeniu.
Įsitikinkite, kad kompostą be didelio vargo galėsite perkratyti šakėmis. Gerai, kai dangtį lengva nuimti, o viena iš kvadratinės dėžės sienų nuimama arba nesunkiai išardoma iš apačios.
Patogiau susikalti medinę stačiakampę dėžę, kurios vieną sieną nesunku išardyti. Ji taip pat turi būti be dugno, bet su dangčiu. Šiai dėžei tiks senos, naudotos lentos. Tarp jų palikite tarpus. Dėžės tūris turi būti ne mažesnis kaip 1 m3. Tik tokiu atveju turinys pakankamai įkais, žus piktžolių sėklos ir ligų sukėlėjai.
Dangtis būtinas, nes:
• apsaugo kompostą nuo lietaus, kuris išplauna daug maisto medžiagų, be kurių augalai negali vystytis;
• komposto viduje pakyla temperatūra, todėl žūva piktžolių sėklos, ligų sukėlėjai.
Konteinerį statykite ant žemės. Sliekai, bakterijos, kiti gyviai pagreitins puvimo procesą, o drėgmės perteklius, atsirandantis yrant organinėms medžiagoms ir laistant, susigers į žemę.
Gera komposto krūva yra ta, kuri vėdinasi. Pakanka šonuose padaryti skyles arba kalant dėžę tarp lentų palikti tarpus. Kartkartėmis kompostą būtina pavartyti šakėmis, pabadyti, nes mikroorganizmams reikia oro.
Dėžę jau turiu...
Įkurdinkite komposto dėžę atokioje vietoje. Apsodinkite ją vijokliniais arba aukštaūgiais augalais. Įvairias atliekas kraukite ne storesniais kaip 15 cm sluoksniais, nes per storas vienodos medžiagos sluoksnis sulėtina puvimo procesą. Stenkitės, kad į komposto krūvą patektų kuo daugiau deguonies.
Apatiniam sluoksniui, kad drenažas būtų geresnis, labiau tinka lėčiau pūvančios susmulkintos šakos. Ant jų kraukite išrautas piktžoles, lupenas, išbarstykite porą kibirų žemių, užmeskite pjuvenų, smulkintų kiaušinių lukštų, nušienautos vejos žolės ir t. t.
Bręstantis kompostas rūgštėja. Jei į jį nesodinsite rūgščią dirvą mėgstančių augalų, užberkite kalkių. Stebėkite, kad kompostas neperdžiūtų. Karštomis vasaros dienomis palaistykite. Pavartykite šakėmis, kad patektų daugiau deguonies ir galėtumėte suprasti, ar biologiniai procesai vyksta sklandžiai. Jei puvinys per daug lipnus ir drėgnas, trūksta deguonies. Tokiu atveju patartina įterpti daugiau šiaudų, lapų, smulkintų šakų. Šios medžiagos laidesnės orui, kuris paspartina biologinius procesus.
Kai atliekas kompostuojate statinėje ir nusprendžiate, kad daugiau nieko nekrausite, joms susmegus, ant viršaus paskleiskite 10–15 cm storio žemių sluoksnį. Tai puvimui būtinų bakterijų šaltinis. Jei naudojate sukaltą medinę dėžę ir atliekas nepaliaujamai kraunate ant viršaus, pabandykite atlupti apatinę lentą – pabirs purus, birus, tamsus, vientisas kompostas.
Organinės atliekos vertingu kompostu tampa maždaug po metų. Tai priklauso ir nuo to, kaip sparčiai vyksta procesai krūvos viduje, kur ji stovi. Saulėtoje vietoje kompostas subręsta greičiau.
Svarbu
• Kompostas neturi užmirkti;
• jis negali perdžiūti;
• jis privalo vėdintis;
• į komposto krūvą neturėtų patekti nepūvančių daiktų.
Ką žino mažytė bakterija?
O!.. Jei mažulytė bakterija galėtų papasakoti, kas ten vyksta, pamanytumėte, kad su Jumis kalba siaubo filmo herojus. Nežmoniškas karštis, dvokas, besiveržiančios nuodingos dujos, gaivaus oro gūsis ir vėl vandens pliūpsnis, ant galvos byrančios vištų išmatos, dilgėlės, bjauriukai šimtakojai, besočiai rajūnai sliekai, čiaudulį keliančios kalkės.
O ką ir kalbėti apie nuožmų šeimininką, nuolat besitaikantį šakėmis persmeigti tik ką pradėtą skaityti vakarykštį laikraštį ir niekais paverčiantį nusistovėjusią tvarką. Bet viskas, anot mažulytės bakterijos, baigiasi gerai, kaip ir daugelyje panašaus pobūdžio filmų. Tamsų birų „auksą“ šeimininkas meiliai vadina kompostu ir į jį šypsodamasis sodina gėles.
Komposto krūvoje vyksta biologiniai procesai, puvimas, nes joje aktyviai dirba mikroorganizmai. Šiems reikia šilumos, drėgmės, deguonies ir maisto. Veiklos padarinys – birus, tamsus organinių medžiagų mišinys, vadinamas kompostu.
Komposto dėžė
Pačia paprasčiausia komposto dėže gali tapti didelė statinė be dugno (ne mažesnio kaip 1 m skersmens). Ji gali būti medinė, plastikinė, metalinė. Šonuose būtina pradurti skyles, kad į vidų patektų oro. Viršų reikia uždengti dangčiu, o kad jo nenuskraidintų vėjas – prispausti plytgaliu ar akmeniu.
Įsitikinkite, kad kompostą be didelio vargo galėsite perkratyti šakėmis. Gerai, kai dangtį lengva nuimti, o viena iš kvadratinės dėžės sienų nuimama arba nesunkiai išardoma iš apačios.
Patogiau susikalti medinę stačiakampę dėžę, kurios vieną sieną nesunku išardyti. Ji taip pat turi būti be dugno, bet su dangčiu. Šiai dėžei tiks senos, naudotos lentos. Tarp jų palikite tarpus. Dėžės tūris turi būti ne mažesnis kaip 1 m3. Tik tokiu atveju turinys pakankamai įkais, žus piktžolių sėklos ir ligų sukėlėjai.
Dangtis būtinas, nes:
• apsaugo kompostą nuo lietaus, kuris išplauna daug maisto medžiagų, be kurių augalai negali vystytis;
• komposto viduje pakyla temperatūra, todėl žūva piktžolių sėklos, ligų sukėlėjai.
Konteinerį statykite ant žemės. Sliekai, bakterijos, kiti gyviai pagreitins puvimo procesą, o drėgmės perteklius, atsirandantis yrant organinėms medžiagoms ir laistant, susigers į žemę.
Gera komposto krūva yra ta, kuri vėdinasi. Pakanka šonuose padaryti skyles arba kalant dėžę tarp lentų palikti tarpus. Kartkartėmis kompostą būtina pavartyti šakėmis, pabadyti, nes mikroorganizmams reikia oro.
Dėžę jau turiu...
Įkurdinkite komposto dėžę atokioje vietoje. Apsodinkite ją vijokliniais arba aukštaūgiais augalais. Įvairias atliekas kraukite ne storesniais kaip 15 cm sluoksniais, nes per storas vienodos medžiagos sluoksnis sulėtina puvimo procesą. Stenkitės, kad į komposto krūvą patektų kuo daugiau deguonies.
Apatiniam sluoksniui, kad drenažas būtų geresnis, labiau tinka lėčiau pūvančios susmulkintos šakos. Ant jų kraukite išrautas piktžoles, lupenas, išbarstykite porą kibirų žemių, užmeskite pjuvenų, smulkintų kiaušinių lukštų, nušienautos vejos žolės ir t. t.
Bręstantis kompostas rūgštėja. Jei į jį nesodinsite rūgščią dirvą mėgstančių augalų, užberkite kalkių. Stebėkite, kad kompostas neperdžiūtų. Karštomis vasaros dienomis palaistykite. Pavartykite šakėmis, kad patektų daugiau deguonies ir galėtumėte suprasti, ar biologiniai procesai vyksta sklandžiai. Jei puvinys per daug lipnus ir drėgnas, trūksta deguonies. Tokiu atveju patartina įterpti daugiau šiaudų, lapų, smulkintų šakų. Šios medžiagos laidesnės orui, kuris paspartina biologinius procesus.
Kai atliekas kompostuojate statinėje ir nusprendžiate, kad daugiau nieko nekrausite, joms susmegus, ant viršaus paskleiskite 10–15 cm storio žemių sluoksnį. Tai puvimui būtinų bakterijų šaltinis. Jei naudojate sukaltą medinę dėžę ir atliekas nepaliaujamai kraunate ant viršaus, pabandykite atlupti apatinę lentą – pabirs purus, birus, tamsus, vientisas kompostas.
Organinės atliekos vertingu kompostu tampa maždaug po metų. Tai priklauso ir nuo to, kaip sparčiai vyksta procesai krūvos viduje, kur ji stovi. Saulėtoje vietoje kompostas subręsta greičiau.
Svarbu
• Kompostas neturi užmirkti;
• jis negali perdžiūti;
• jis privalo vėdintis;
• į komposto krūvą neturėtų patekti nepūvančių daiktų.
SODO - DARŽO ATLIEKŲ KOMPOSTAVIMO REKOMENDACIJOS
Individualių namų ir sodų savininkai, ypač rudenį, susiduria su problema: kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų? Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia namų ūkiui naudingiau - atliekas kompostuoja. Juk kompostuojant nebetenka rūpintis, kur dėti nupjautą žolę ar kitas žaliąsias atliekas.
Kas yra kompostas?
Kompostavimas yra procesas, kuomet gamta pati perdirba atliekas. Tai prižiūrimas organinių medžiagų skaidymas, kurį atlieka įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai, kaip antai erkės, šimtakojai, vabalai, auslindos, sliekai ir sraigės. Kitaip tariant, kompostas susidaro tada, kai bakterijos, grybai ir kiti bestuburiai minta organinėmis medžiagomis ir jas ardo.
Kompostavimas - tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro puiki tamsi žemė. Tai būdas perdirbti mūsų atliekas ir svarbiausia – naudingai atsikratyti atliekų. Kompostavimas – tai natūralus procesas, vykstantis gamtoje: nukritę negrėbstomi lapai pūva ir tręšia dirvą. Pūdami lapai tartum vėl grįžta į žemę, iš kurios išaugo, kartu užbaigdami savaiminį irimo procesą ir pamaitindami medžius susidariusiomis maisto medžiagomis.
Pūdymo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 proc. buitinių atliekų. Dirvožemį, žolę, lapus ir kitas sodo atliekas, pvz., vaisių ir daržovių likučius, galima sukrauti į krūvą ir po kelerių metų, jeigu bus tinkamos sąlygos, jie pavirs geros kokybės kompostu. Gali būti, kad kurioje nors savivaldybėje yra centralizuota kompostavimo sistema maisto ir sodo atliekoms perdirbti. Daugelyje šalių vietos savivaldybės ar kitos organizacijos suteikia informaciją, kaip gaminti kompostą ir dažnai netgi skiria piniginę paramą specialaus dizaino atliekų dėžėms soduose įrengti.
Kompostas - nauda namų ūkiui
"Kam man tas dvokiantis ir vaizdą darkantis kaupas, kai atliekas galima deginti?" – pasvarsto dažnas namo savininkas. Ligų ir kenkėjų užpultus augalus ar jų dalis ne tik galima, bet ir būtina deginti, kad ligos ar parazitai toliau neplistų.
Tačiau deginti sveikų augalų atliekas, žolę, šiaudus ir šieną - neūkiška ir nenaudinga. Tai vėjais paleidžiami pinigai – juk organinės trąšos (mėšlas, įvairūs kompostai, durpės) ir jų atvežimas šiandien nemažai kainuoja. Intensyviai dirbama ir organika nepapildoma žemė išsieikvoja, joje smarkiai sumažėja humuso.
Humusas - labai svarbi dirvožemio dalis. Kai jo pakanka, žemė būna puri, derlinga, laidi orui ir vandeniui, trumpai tariant - sveika (lėčiau išsiplauna mineralinės medžiagos, greičiau suyra cheminės augalų apsaugos priemonės).
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.
Smėlėtoje dirvoje kompostas veikia kaip kempinė, padėdamas vandeniui išsilaikyti dirvoje ir pasiekti augalo šaknis, tokiu būdu apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo. Molingoje dirvoje kompostas suteikia žemei purumo ir laidumo, neleidžia nusistovėti vandeniui ir susidaryti plutai dirvos paviršiuje. Be to, žemė, kartu su kompostu, gauna ir naudingų mikrobų. Tie mikrobai sugeba paimti maistingas medžiagas iš mineralinės dirvos dalies ir perduoti jas augalams. Kompostas atšąla dvigubai greičiau ir tai dvigubai padidina rasos kiekį.
Sodininkui ar ūkininkui kompostas yra vertingas turtas. Jį galima naudoti vejose ir gėlių lysvėse, arba sumaišyti su augalams sodinti skirtomis žemėmis. Jos pagerina dirvožemio sandarą, padidina jo galimybes absorbuoti orą ir vandenį, mažina eroziją ir dirbtinių trąšų poreikį. Kompostas ypač naudingas ten, t.y. daugelyje Europos regionų, kur dirvožemyje yra mažai organinių medžiagų.
Kompostavimas - organinių atliekų pavertimas naudingomis medžiagomis - paplito visose šalyse, nes dirvožemis turi būti nuolat ir pakankamai tręšiamas. O gaminant kompostą dar kartu atsikratoma ir teršiančių aplinką atliekų.
Kompostuoti įpareigoja įstatymai
Kompostuoti biodegraduojamas atliekas mus įpareigoja ir teisiniai aktai. Savivaldybių teritorijoje susidarančios žaliosios organinės atliekos turi būti atskirtos iš bendro komunalinių atliekų srauto ir vežamos į kompostavimo aikštelę arba į biodegraduojančių atliekų tvarkymo įmonę.
Remiantis Sąvartynų direktyva 1999/31/EB Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane yra numatytos konkrečios užduotys tvarkant biodegraduojamas atliekas – periodiškai mažinti jų kiekius, šalinamus sąvartynuose. Plane numatyta, kad biodegraduojamųjų atliekų kiekis, šalinamas sąvartyne iki 2010 metų, turi būti sumažintas iki 75 proc., lyginant su 2000 m., iki 2013 m. – iki 50 proc., 2020 – turės siekti tik 35 proc. 2000 m. kiekio.
Bendrame atliekų sraute žaliųjų atliekų mažės tuomet, kai atliekos bus aktyviai kompostuojamos, bus įdiegta biodujų gamyba bei atliekų deginimas, išgaunant energiją. Plane numatyta, kad biodegraduojamosios atliekos turi būti naudojamos taikant šias technologijas: kompostavimą – neatidėliotinai, o biodujų gamybą ir atliekų deginimą išgaunat energiją – vėliau.
Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, jis prilyginamas atliekų vengimui. Kaip ir atliekų vengimas, šis metodas padeda mažinti atliekų surinkimo bei šalinimo kaštus ir turi būti skatinamas. Kompostavimas yra veiksmingas metodas mažinant atliekų kiekius, todėl gali būti ir aplinkosauginės programos dalis.
Kaip gaminti kompostą?
Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet ir jas galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas. Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu. Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi būti pakankamai drėgmės ir šilumos. Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingą vasarą drėgmės čia bus per daug - įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių), arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė). Kai viduje pakyla temperatūra ir atliekos pradeda smarkiai irti, drėgmės savaime išsiskiria pakankamai.
Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausiai sluoksniuoti. Jeigu nupjovėte veją ir yra daug žolės, kraukite ją sluoksniais kartu su durpėmis arba šienu. Storesnis kaip 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti. Jeigu nenorite sluoksniuoti su durpėmis, padžiovinkite žolę dienelę kitą ir tik tuomet sukraukite į kompostinę, bet ne storesniu kaip 1 m sluoksniu. Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme. Ir dar - kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti, kad patektų deguonis. Geras kompostas turi kvepėti duona.
Nemeskite į kompostinę piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į krūvos pakraščius, nesupus ir vėl užterš lysves. Paklokite jas plonu sluoksniu ant žemės ir sandariai užklokite skaidria polietileno plėvele. Sėklos gaus saulės ir šilumos smūgį, sušus ir praras daigumą. Po keleto savaičių (nelygu oras) piktžoles galėsite drąsiai sukrauti į kompostinę.
Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines. Tuomet nuolat turėsite vertingų organinių trąšų. Pirmąją kompostinę pradėsite krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir krausite visą ateinančią vasarą. Kitą rudenį persijosite pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilsite į antrą kompostinę, pusiau supuvusį paliksite pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėsite krauti naują krūvą.
Individualių namų ir sodų savininkai, ypač rudenį, susiduria su problema: kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų? Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia namų ūkiui naudingiau - atliekas kompostuoja. Juk kompostuojant nebetenka rūpintis, kur dėti nupjautą žolę ar kitas žaliąsias atliekas.
Kas yra kompostas?
Kompostavimas yra procesas, kuomet gamta pati perdirba atliekas. Tai prižiūrimas organinių medžiagų skaidymas, kurį atlieka įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai, kaip antai erkės, šimtakojai, vabalai, auslindos, sliekai ir sraigės. Kitaip tariant, kompostas susidaro tada, kai bakterijos, grybai ir kiti bestuburiai minta organinėmis medžiagomis ir jas ardo.
Kompostavimas - tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro puiki tamsi žemė. Tai būdas perdirbti mūsų atliekas ir svarbiausia – naudingai atsikratyti atliekų. Kompostavimas – tai natūralus procesas, vykstantis gamtoje: nukritę negrėbstomi lapai pūva ir tręšia dirvą. Pūdami lapai tartum vėl grįžta į žemę, iš kurios išaugo, kartu užbaigdami savaiminį irimo procesą ir pamaitindami medžius susidariusiomis maisto medžiagomis.
Pūdymo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 proc. buitinių atliekų. Dirvožemį, žolę, lapus ir kitas sodo atliekas, pvz., vaisių ir daržovių likučius, galima sukrauti į krūvą ir po kelerių metų, jeigu bus tinkamos sąlygos, jie pavirs geros kokybės kompostu. Gali būti, kad kurioje nors savivaldybėje yra centralizuota kompostavimo sistema maisto ir sodo atliekoms perdirbti. Daugelyje šalių vietos savivaldybės ar kitos organizacijos suteikia informaciją, kaip gaminti kompostą ir dažnai netgi skiria piniginę paramą specialaus dizaino atliekų dėžėms soduose įrengti.
Kompostas - nauda namų ūkiui
"Kam man tas dvokiantis ir vaizdą darkantis kaupas, kai atliekas galima deginti?" – pasvarsto dažnas namo savininkas. Ligų ir kenkėjų užpultus augalus ar jų dalis ne tik galima, bet ir būtina deginti, kad ligos ar parazitai toliau neplistų.
Tačiau deginti sveikų augalų atliekas, žolę, šiaudus ir šieną - neūkiška ir nenaudinga. Tai vėjais paleidžiami pinigai – juk organinės trąšos (mėšlas, įvairūs kompostai, durpės) ir jų atvežimas šiandien nemažai kainuoja. Intensyviai dirbama ir organika nepapildoma žemė išsieikvoja, joje smarkiai sumažėja humuso.
Humusas - labai svarbi dirvožemio dalis. Kai jo pakanka, žemė būna puri, derlinga, laidi orui ir vandeniui, trumpai tariant - sveika (lėčiau išsiplauna mineralinės medžiagos, greičiau suyra cheminės augalų apsaugos priemonės).
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.
Smėlėtoje dirvoje kompostas veikia kaip kempinė, padėdamas vandeniui išsilaikyti dirvoje ir pasiekti augalo šaknis, tokiu būdu apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo. Molingoje dirvoje kompostas suteikia žemei purumo ir laidumo, neleidžia nusistovėti vandeniui ir susidaryti plutai dirvos paviršiuje. Be to, žemė, kartu su kompostu, gauna ir naudingų mikrobų. Tie mikrobai sugeba paimti maistingas medžiagas iš mineralinės dirvos dalies ir perduoti jas augalams. Kompostas atšąla dvigubai greičiau ir tai dvigubai padidina rasos kiekį.
Sodininkui ar ūkininkui kompostas yra vertingas turtas. Jį galima naudoti vejose ir gėlių lysvėse, arba sumaišyti su augalams sodinti skirtomis žemėmis. Jos pagerina dirvožemio sandarą, padidina jo galimybes absorbuoti orą ir vandenį, mažina eroziją ir dirbtinių trąšų poreikį. Kompostas ypač naudingas ten, t.y. daugelyje Europos regionų, kur dirvožemyje yra mažai organinių medžiagų.
Kompostavimas - organinių atliekų pavertimas naudingomis medžiagomis - paplito visose šalyse, nes dirvožemis turi būti nuolat ir pakankamai tręšiamas. O gaminant kompostą dar kartu atsikratoma ir teršiančių aplinką atliekų.
Kompostuoti įpareigoja įstatymai
Kompostuoti biodegraduojamas atliekas mus įpareigoja ir teisiniai aktai. Savivaldybių teritorijoje susidarančios žaliosios organinės atliekos turi būti atskirtos iš bendro komunalinių atliekų srauto ir vežamos į kompostavimo aikštelę arba į biodegraduojančių atliekų tvarkymo įmonę.
Remiantis Sąvartynų direktyva 1999/31/EB Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane yra numatytos konkrečios užduotys tvarkant biodegraduojamas atliekas – periodiškai mažinti jų kiekius, šalinamus sąvartynuose. Plane numatyta, kad biodegraduojamųjų atliekų kiekis, šalinamas sąvartyne iki 2010 metų, turi būti sumažintas iki 75 proc., lyginant su 2000 m., iki 2013 m. – iki 50 proc., 2020 – turės siekti tik 35 proc. 2000 m. kiekio.
Bendrame atliekų sraute žaliųjų atliekų mažės tuomet, kai atliekos bus aktyviai kompostuojamos, bus įdiegta biodujų gamyba bei atliekų deginimas, išgaunant energiją. Plane numatyta, kad biodegraduojamosios atliekos turi būti naudojamos taikant šias technologijas: kompostavimą – neatidėliotinai, o biodujų gamybą ir atliekų deginimą išgaunat energiją – vėliau.
Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, jis prilyginamas atliekų vengimui. Kaip ir atliekų vengimas, šis metodas padeda mažinti atliekų surinkimo bei šalinimo kaštus ir turi būti skatinamas. Kompostavimas yra veiksmingas metodas mažinant atliekų kiekius, todėl gali būti ir aplinkosauginės programos dalis.
Kaip gaminti kompostą?
Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet ir jas galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas. Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu. Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi būti pakankamai drėgmės ir šilumos. Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingą vasarą drėgmės čia bus per daug - įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių), arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė). Kai viduje pakyla temperatūra ir atliekos pradeda smarkiai irti, drėgmės savaime išsiskiria pakankamai.
Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausiai sluoksniuoti. Jeigu nupjovėte veją ir yra daug žolės, kraukite ją sluoksniais kartu su durpėmis arba šienu. Storesnis kaip 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti. Jeigu nenorite sluoksniuoti su durpėmis, padžiovinkite žolę dienelę kitą ir tik tuomet sukraukite į kompostinę, bet ne storesniu kaip 1 m sluoksniu. Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme. Ir dar - kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti, kad patektų deguonis. Geras kompostas turi kvepėti duona.
Nemeskite į kompostinę piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į krūvos pakraščius, nesupus ir vėl užterš lysves. Paklokite jas plonu sluoksniu ant žemės ir sandariai užklokite skaidria polietileno plėvele. Sėklos gaus saulės ir šilumos smūgį, sušus ir praras daigumą. Po keleto savaičių (nelygu oras) piktžoles galėsite drąsiai sukrauti į kompostinę.
Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines. Tuomet nuolat turėsite vertingų organinių trąšų. Pirmąją kompostinę pradėsite krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir krausite visą ateinančią vasarą. Kitą rudenį persijosite pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilsite į antrą kompostinę, pusiau supuvusį paliksite pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėsite krauti naują krūvą.
Kokios atliekos (ne)tinka kompostui?
Kompostui tinkamos atliekos
Buities atliekos :
Vaisių ir daržovių gabaliukai
Vaisių ir daržovių žievės
Kiaušinių lukštai
Arbatos pakeliai
Kavos tirščiai bei jų filtrai
Medžio pelenai ir anglys
Kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius,kiaušinių dėklai
Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai
Sodo atliekos:
Augalų lapai
Nupjauta žolė
Jaunospiktžolės(be subrendusių sėklų).
Sena vazonų žemė
Triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas
Smulkios šakos
Seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktožolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna
Kompostui nenaudojama:
Nupjauta žolė
Jaunospiktžolės(be subrendusių sėklų).
Sena vazonų žemė
Triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas
Smulkios šakos
Seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktožolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna
Kompostui nenaudojama:
Mėsa, žuvis
Riebalai, kaulai
Pieno produktai
Plastikinės arba sintetinės atliekos
Sergantys augalai
Šunų bei kačių fekalijos
Piktžolės, turinčios subrendusias sėklas
Skerdienos atliekos
Virtos daržovės
Sauskelnės
Laikraščiai žurnalai
Riebalai, kaulai
Pieno produktai
Plastikinės arba sintetinės atliekos
Sergantys augalai
Šunų bei kačių fekalijos
Piktžolės, turinčios subrendusias sėklas
Skerdienos atliekos
Virtos daržovės
Sauskelnės
Laikraščiai žurnalai
Kur ir kaip kompostuoti?
Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų. Nekaskite duobės, nes joje stovės vanduo, neprieis oras - augalų organinės atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks. Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotelį tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus. Mažuose sklypeliuose, kai komposto krūvos neįmanoma paslėpti, tinka medinės arba plastikinės kompostinės. Medinę kompostinę be dugno nesunku pasigaminti patiems.
Kompostuoti rekomenduojama:
ant žemės paruoštoje vietoje (1 pav.)
specialiuose konteineriuose (2 pav.)
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m, su 50 cm tarpais). Pirmaisiais metais ruošiama viena rūva, antrais - antra, trečiais - trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.
|
| 1 pav. |
|
| 2 pav. |
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką. Galima kompostuoti konteineriuose, galima tiesiog formuoti komposto krūvas, pilant atliekas ant žemės, galima daryti iš lentų dėžes.
• Vieno ar dviejų konteinerių sistema. Paprasčiausias būdas - supilti viską į krūvą. Bet jei atliekų daug - vienos dėžės bus mažai, reikės naudoti dvi. Kai viena krūva pasiekia metro aukštį, pilame antrąją. Komposto krūva pildoma palaipsniui, pirmiausia susikompostuoja apatinis sluoksnis, todėl jį reikia permesti į kitą vietą. Nesusikompostavęs viršutinis sluoksnis atsidurs naujos krūvos apačioje, o apatinį bus galima greičiausiai naudoti.
• Dviejų ar trijų konteinerių sistema. Šios sistemos pranašumas yra tas, jog užpildžius viena dėžę, jos turinį galima išversti į kitą, tokiu būdu pravėdinama krūva ir šviežios atliekos atsiduria dugne. Kiti naudoja trijų konteinerių sistemą. Viename iš jų visada būna gatavo komposto. Pripildžius pirmą, jis išverčiamas į antrą vidurinį ir pildomas vėl pirmas, o kai jis pilnas, tada iš viduriniojo išverčiamas į trečią, o pirmas - į vidurinį.
• Sukamoji kompostavimo sistema. Šis kompostavino būdas brangus, bet greitas. Sukamajame konteineryje kompostas paruošiamas per tris savaites. Pripildomas konteineris beveik pilnas, kartu dedama žolių ir sudrėkintos žemės, visa tai kasdien maišoma ir vėdinanama. Svarbu konteinerio neperpildyti, kad būtų galima maišyti. Kol viena partija kompostuojama, kaupiama antra. Tokiame komposte laikosi aukšta temperatūra, nes konteineris izoliuotas, o viduje veikia aktyvūs mikrobai.
• Tranšėjinis kompostavimas. Tai geras būdas sodininkams, kurie turi vietos ir nenori triūsti prie konteinerių ar krūvų. Virtuvės atliekos paprastai užkasamos 20 cm gylyje ir paliekamos porai mėnesių, tada toje vietoje sodinami augalai. Tuo metu organinės atliekos būna supuvusios ir augalų šaknys tai greitai pajunta. Jei yra daug atliekų ir jomis norima atsikratyti iš karto, (pavyzdžiui, medžių lapų), jos išsklaidomos po visą sodo sklypą ir supūdomos užkasant dirvoje. Tai geriausia daryti vėlų rudenį, kai visi lapai jau nukritę.
• Sliekai - kompostuotojai. Tai puikus būdas atsikratyti maisto atliekų. Tokia sistema, turint sandarų konteinerį, gali būti įrengiama net pastato viduje. Konteineriai yra sandarūs, uždengti dangčiu, tik paliktos skylutės ventiliacijai bei drenažui. Į konteinerį prileidžiama raudonųjų arba mėšlo sliekų. Aukštos kokybės kompostas pagaminamas per vieną vasarą. Sliekus dėti į kompostą tikrai verta, jau vien dėl to, kad jie gerai panaikina puvėsių kvapą. Kalifornijos sliekų galima įsigyti žvejų parduotuvėse arba sodininkų mugėse.
Kas yra svarbu gerai komposto kokybei
1. Temperatūra ir vėdinimas
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, reikia kompostą laistyti arba maišyti arba vartyti.
Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog ten yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų.
2. Papildomas tręšimas
Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.
3. Sijojimas
Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm), kad atsiskirtų šakelės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
4. Apsauga nuo kenkėjų
Siekiant apsaugoti kompostą nuo ligų užkrato, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpuvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami vaisius ir daržoves.
5. Kompostas kvepia mišku
Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti. Subrendęs kompostas vienalytis, tamsus ir kvepia mišku. Jeigu kompostas bekvapis, tai jis yra negyvas.
atliekos visiems:
http://atliekos.info/index.php?option=com_content&view=article&id=76:kompostavimas&catid=36:svetaine&Itemid=89
• Vieno ar dviejų konteinerių sistema. Paprasčiausias būdas - supilti viską į krūvą. Bet jei atliekų daug - vienos dėžės bus mažai, reikės naudoti dvi. Kai viena krūva pasiekia metro aukštį, pilame antrąją. Komposto krūva pildoma palaipsniui, pirmiausia susikompostuoja apatinis sluoksnis, todėl jį reikia permesti į kitą vietą. Nesusikompostavęs viršutinis sluoksnis atsidurs naujos krūvos apačioje, o apatinį bus galima greičiausiai naudoti.
• Dviejų ar trijų konteinerių sistema. Šios sistemos pranašumas yra tas, jog užpildžius viena dėžę, jos turinį galima išversti į kitą, tokiu būdu pravėdinama krūva ir šviežios atliekos atsiduria dugne. Kiti naudoja trijų konteinerių sistemą. Viename iš jų visada būna gatavo komposto. Pripildžius pirmą, jis išverčiamas į antrą vidurinį ir pildomas vėl pirmas, o kai jis pilnas, tada iš viduriniojo išverčiamas į trečią, o pirmas - į vidurinį.
• Sukamoji kompostavimo sistema. Šis kompostavino būdas brangus, bet greitas. Sukamajame konteineryje kompostas paruošiamas per tris savaites. Pripildomas konteineris beveik pilnas, kartu dedama žolių ir sudrėkintos žemės, visa tai kasdien maišoma ir vėdinanama. Svarbu konteinerio neperpildyti, kad būtų galima maišyti. Kol viena partija kompostuojama, kaupiama antra. Tokiame komposte laikosi aukšta temperatūra, nes konteineris izoliuotas, o viduje veikia aktyvūs mikrobai.
• Tranšėjinis kompostavimas. Tai geras būdas sodininkams, kurie turi vietos ir nenori triūsti prie konteinerių ar krūvų. Virtuvės atliekos paprastai užkasamos 20 cm gylyje ir paliekamos porai mėnesių, tada toje vietoje sodinami augalai. Tuo metu organinės atliekos būna supuvusios ir augalų šaknys tai greitai pajunta. Jei yra daug atliekų ir jomis norima atsikratyti iš karto, (pavyzdžiui, medžių lapų), jos išsklaidomos po visą sodo sklypą ir supūdomos užkasant dirvoje. Tai geriausia daryti vėlų rudenį, kai visi lapai jau nukritę.
• Sliekai - kompostuotojai. Tai puikus būdas atsikratyti maisto atliekų. Tokia sistema, turint sandarų konteinerį, gali būti įrengiama net pastato viduje. Konteineriai yra sandarūs, uždengti dangčiu, tik paliktos skylutės ventiliacijai bei drenažui. Į konteinerį prileidžiama raudonųjų arba mėšlo sliekų. Aukštos kokybės kompostas pagaminamas per vieną vasarą. Sliekus dėti į kompostą tikrai verta, jau vien dėl to, kad jie gerai panaikina puvėsių kvapą. Kalifornijos sliekų galima įsigyti žvejų parduotuvėse arba sodininkų mugėse.
Kas yra svarbu gerai komposto kokybei
1. Temperatūra ir vėdinimas
Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.
Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, reikia kompostą laistyti arba maišyti arba vartyti.
Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog ten yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų.
2. Papildomas tręšimas
Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.
3. Sijojimas
Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm), kad atsiskirtų šakelės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.
4. Apsauga nuo kenkėjų
Siekiant apsaugoti kompostą nuo ligų užkrato, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpuvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami vaisius ir daržoves.
5. Kompostas kvepia mišku
Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti. Subrendęs kompostas vienalytis, tamsus ir kvepia mišku. Jeigu kompostas bekvapis, tai jis yra negyvas.
atliekos visiems:
http://atliekos.info/index.php?option=com_content&view=article&id=76:kompostavimas&catid=36:svetaine&Itemid=89
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)